Didžiosios Joninės Gėluvoje

Kultūros renginys „Didžiosios Joninės Gėluvoje“, šiemet skirtas lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos metams paminėti, vyko birželio 21 d. Gėluvos bendruomenės namuose ir ant Gėluvos piliakalnio. Piliakalnis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Piliakalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų – slėnio daubos. Per daubą teka Gėluvos upelis, kuriame įrengti tvenkiniai. Šlaitai į slėnį ir daubas statūs, pylimai perkasti grioviu, padarant įvažiavimą į netaisyklingos trapecijos aikštelę. Manoma, kad piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių 1382 m. per Jogailos ir Kęstučio tarpusavio kovas. Tai it sakralinė vieta, kur jau daugiau kaip 50 metų vietiniai gyventojai kasmet švenčia Jonines, čia daugelį metų buvo dainuojama, šokama. Tai vieta, kurioje liudijame savo krašto tvirtumą, vienybę, orumą, jis mums tarytum aukuras, kuriame dega šventoji ugnis, kurią kiekvienas šventės dalyvis nešioja savo širdyje, o kai visi susilieja į didelę šventę, Gėluva atgimsta, pagražėja. Būtent ši vietovė ir tinkama istoriniams įvykiams minėti.

Šiuo renginiu buvo vykdomas projektas pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklių III veiklos sritį ,,Renginių organizavimas“, juo buvo siekiama atskleisti šios istorinės vietovės išskirtinumą ir formuoti patrauklų vietovės įvaizdį, išsaugoti ir puoselėti bendruomenės kultūros savitumą bei tradicijas ir priminti visuomenei apie Lietuvos lakūnų drąsą bei įžvalgas ateities kartoms.
Vakarinė šventės dalis tęsėsi ant Gėluvos piliakalnio. Ją pradėjo vietos meno kolektyvai iš Ariogalos seniūnijos kaimų bendruomenių, jų programoje dominavo kūriniai apie aviaciją, lakūnus, sklido dainos ir šokiai, kurie nupasakojo Lietuvos lakūnų drąsą ir nuopelnus aviacijai, jos svarbą ir vietą žmogaus gyvenime.

Šventę pasitikome daina „Reikėjo berniukams…“, kviesdami visus suprasti tai ne kaip šūkį, o kaip mūsų bendruomenės tikslą. Bendrai atliekama daina pakėlė visų motyvaciją ir puikiai atspindėjo renginio temą. Gražu žiūrėti ir malonu klausyti, kai dainuoja mamos su dukromis, labai smagu, kai uždainuoja tėvai su savo atžalomis. Daina suartina, atgaivina sielą, sušildo širdis. Koncerto dalyvius pristatė šio renginio sumanytoja ir vedėja Rita Andriuškevičienė su moterų vokaliniu ansambliu „Gėluvos gaida“.
Renginyje buvo organizuojama vietos gamintojų, amatininkų, verslininkų, ūkininkų pagamintų produktų pristatymas ir prekyba. Tautinio paveldo ir ekologinio ūkio ūkininkai Audronė ir Kazimieras Žiliai pravedė sveikų produktų pristatymą ir degustaciją „Nuo grūdo iki stalo“. Žilių šeimos ūkis apima 150 ha žemės, kur auginami javai, laikoma 100 galvijų ir 120 kiaulių, veikia nuosava skerdykla su mėsos perdirbimo cechu. Nuo grūdo iki pat stalo – viskas čia užauginama ir perdirbama vietoje.
Po netradicinių sportinių rungčių prasidėjo šeimų edukacija – Joninės ir „Skrido mano lėktuvėlis“. Ją pravedė renginio vedėja Eglė Jankauskaitė kartu su folkloro ansambliu ,,Degule“, vadovaujamu Astos Nikžentaitienės. Jos Rasos šventę, dabar vadinamą Joninėmis, susiejo su aviacija. Šio laikotarpio papročiai ir dainos – ypatingos, pilnos burtų ir užkalbėjimų. Jų reikia išmokti, kad gyvenimas būtų sklidinas šviesos, skalsos, sveikatos, dvasinės pilnatvės. Pasinerti į vidurvasario šventės apeigų muziką ir Joninių sūkurį renginio vedėja E. Jankauskaitė pakvietė šeimas sueiti ratu. Visi kartu dainavo kūrinius aviacijos tema ir tradicines kupolines dainas, o vaikai buvo pakviesti lankstyti popierinių lėktuvėlių. Edukacijos dalyviams buvo duoti 5 A4 formato popieriaus lapai ir iš jų reikėjo sukurti popierinio lėktuvėlio modelį. Buvo vertinamas lėktuvėlio įveiktas atstumas. Sutartu laiku virš Gėluvos piliakalnio kelis kartus praskriejo lėktuvas, pilotuojamas jauno piloto Kazimiero Žilio. Baigęs Kauno technologijos universiteto aviacijos studijas jis tiesiogine prasme iš padebesų nusileido ant žemės. Svajojęs tapti pilotu dabar apsistojo šeimos ūkyje. Prieš porą metų gavo „Ultra light“ sklandytuvo piloto licenciją ir įsigijo nuosavą lėktuvą. Tai viso jo gyvenimo „arkliukas“ ir svajonė. K. Žilys turi tikslą tapti ne komerciniu pilotu, o karo aviacijos. Po skraidymo klausytojams jis papasakojo apie Lietuvos aviaciją ir jos asmenybes.
Joninių vakaras buvo kupinas paslapties, stebuklo laukimo ir tikėjimo. Su tuo susiję daugybė papročių – Jonų ir Janinų sveikinimas, stebulės iškėlimas, laužų kūrenimas, vainikų pynimas, jų mėtymas ir plukdymas, meilės ir vedybų burtai, ateities spėjimai, paparčio žiedo paieškos. Iš tiesų surasti paparčio žiedą buvo daug norinčiųjų, o jį saugančios dvasios siekė suklaidinti, bet viena pora jį rado.
Joninių šventės apeigos baigėsi vėlai vakare prie laužo su jau penktus metus skaičiuojančio tradicinės instrumentinės muzikos ansamblio „Dubysa“ koncertu, kuriame skambėjo ir kūriniai aviacijos tema. „Dubysa“ yra dažnas svečias įvairiose rajoninėse šventėse, nuolatinė rajoninių, respublikinių konkursų, festivalių dalyvė. Vėliau koncertavo romų muzikos grupė „Sare Roma“, merginų grupė „Vyšnios“, o šventę vainikavo gyvai grojanti grupė „Hiperband“ bei šventiniai fejerverkai. Šiais metais išties buvo linksma, nes koncertinė programa puikiai tiko Joninių šventei. Tai liudijo ant Gėluvos piliakalnio susirinkusi gausi minia atlikėjų gerbėjų.

Oras buvo puikus, tad galėjome vakaroti, naktinėti ir šokti, šokti, šokti, o vaikai smagiai leisti laiką atrakcionų parkelyje.
Pati viena be rėmėjų Gėluvos kaimo bendruomenė nebūtų galėjusi suorganizuoti tokios puikios šventės. Nuoširdžiausiai ačiū Lietuvos Žemės ūkio ministerijai, Raseinių rajono savivaldybei, Raseinių rajono kultūros centrui, Ariogalos seniūnijai, UAB „Raseinių komunalinis ūkis“ Ariogalos padaliniui, UAB „Autmeta“ ir G. ir A. Gelžiniams, UAB „Vudlita“, UAB „Sandja“, UAB „Rimdalė“, UAB „Bordena“, UAB „Linvida“, UAB „Granima“, UAB „Arifarma“, Ramūno Paulausko įmonei „Autolera“, ūkininkui Valdui Nagreckui, ekologinio ūkio savininkams A. ir K. Žiliams, žemiečiams Alfredui Volskiui, Redai Jucienei.

Jonas Vazgys,
Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas