Dievo galyb?
Jadvyga EVARTIEN?
Koks didelis ir paslaptingas is pasaulis
Ir kiek jame mums nesuprantam? dalyk??
I kur vaigdi?, kam vie?ia saul??
Tik vienas Dievas gali atsakyti.
Kam tiek bevais?s dykumos?
Kam tiek vandens beribi? plot??
Dieve, Tu tai suk?rei nuo pradios,
Tik Tu atsakym? gali mums duoti.
Tai tu suk?rei em?je gyvyb?,
Kiekvienam savo misij? paskyrei.
O tas, kas pereng? jam skirt? rib?,
?sp?ji, kad labai juo nusivylei.
Pagal Save vienodai mus baudi,
Nesvarbu- baltas, rudas jis ar juodas.
Vienodai ir malones savo dalini,
Nors mums danai visai ne taip atrodo.
Matai Tu, Dieve, visk? i auktai.
Ir savo metratyje Tu uraai visk?.
Suklydusiam pasitaisyt leidi danai,
Jei tik mogus t? klaid? pripa?sta.
Dieve, leisk b?ti lygiam tarp lygi?,
Suklupusi? prie Tavo koj?.
Pajusti leisk, kad dar pakilt galiu,
Nes savo mald?, vilt? Tau aukoju.
