Dievo ir tėvynės tarnas gyvas prisiminimuose
Pranas Laurinavičius
Šioje žemėje keliaujame tiek, kiek Dievo mums duota, pasakome tiek, kiek mums skirta, o darbus atliekame taip, kaip mokame. Kai visa tai atlikę žemę paliekame, mūsų žodžius ir darbus vertina tie, kurie joje lieka.
Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 20–2014 07 07) gyvenimo kelias, žodžiai ir darbai nepamirštami ne tik Viduklėje, visoje Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis prisimenamas kaip nepalaužiamos dvasios žmogus, kaip teisingas ir tvirtas pamokslininkas. Šio žmogaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko sausio 26 d. Viduklės parapijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Susirinko parapijiečiai, daug žmonių atvyko iš įvairių kitų Lietuvos rajonų. Minėjimas prasidėjo Rožinio malda. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis. Giedant darniam Viduklės bažnytiniam chorui nuo bažnyčios laiptų iki pat altoriaus išsirikiavo garbės procesija – vaikų, jaunimo, suaugusiųjų šaulių ir Simono Stanevičiaus gimnazijos šauliukų, pastarieji šv. Mišių eigoje su savo kuopos vėliava stovėdami atidavė pagarbą. Iškilmingą minėjimą transliavo „Marijos radijas“, dalyvavo laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Romas Bacevičius, savaitraščio „Alio, Raseiniai“ feisbuko redaktorius Vytalius Judickas.
Vyskupas S. Bužauskas pamoksle kalbėjo apie Šventojo Rašto skaitymą kiekvienam individualiai ir šeimoje. Pasak jo, Šventasis Raštas, Naujasis Testamentas turėtų būti kiekvienuose namuose ir jų skaitymas duotų daug atsakymų mūsų gyvenime. Taip pat vyskupas papasakojo nemažai atsiminimų apie monsinjorą A. Svarinską kaip apie nepalaužiamą tremtinį, kuris įvairiuose lageriuose praleido 21 metus ir buvo aktyvus talkininkas pogrindyje leidžiamos „Katalikų bažnyčios kronikos“. Vyskupas Viduklės parapijai ir visiems minėjimo dalyviams perdavė nuoširdžius linkėjimus nuo A. Svarinsko bendražygio, likimo brolio kardinolo Sigito Tamkevičiaus.
Šv. Mišios baigtos giedant Lietuvos himną ir „Lietuva brangi“. Vos ne pavasariniam lietui lyjant atiduota pagarba prie atminimo lentos su bareljefu A. Svarinskui.
Minėjimas tęsėsi prasmingais minėjimo dalyvių prisiminimais, pasisakymais parapijos namų salėje. Vyravo šiltas, jaukus bendravimas. Įvairiais patiekalais, saldumynais, šiltu sultiniu, kava, arbata keleto aktyvių, paslaugių šventės savanorių buvo vaišinamas kiekvienas. Nuoširdžią padėką privalu tarti visiems, kas ruošė ir prisidėjo prie gausių vaišių.
Šventinio minėjimo siela, koordinatorė Reda Sopranaitė glaustai vedė šventės dalyvius A. Svarinsko gyvenimo keliu per savo surinktas žinias, prisiminimus, kiek bendrauta su šiuo didžiu žmogumi iki paskutinės jo gyvenimo valandos. Tas didis žmogus iki paskutinio gyvenimo atodūsio rūpinosi savo pradėta veikla, darbais. Ekrane buvo rodomos nuotraukos, ištrauka iš filmo „Kunigas Svarinskas“, klausytasi jo gyvo įrašo, linkėjimo išvykstant, kai buvo ištremtas iš Lietuvos į Vokietiją. Skambėjo Algirdo Martinaičio simfoninė muzika A. Svarinskui atminti.
Agapėje prisiminimais dalijosi ir kiti svečiai: vyskupas emeritas, A. Svarinsko bendražygis, su juo artimai bendravęs J. Kauneckas; vyskupai S. Bužauskas, E. Bartulis; keliautojas, gydytojas, fotografas Valentinas Kabašinskas kalbėjo apie susitikimą su A. Svarinsku Vokietijoje ir nuotykius grįžtant iš jos automobiliais; apie vaikų ir jaunimo bendravimą su kunigu, kai jis 7 metus dirbo Viduklėje, pasakojo Simono Stanevičiaus gimnazijos socialinė pedagogė Romena Antanavičienė; buvęs politikas Povilas Urbšys, Eucharistijos bičiulių atstovas Vidas Abraitis; tautodailinkas, skulptorius Adolfas Teresius; Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė; vienuolė Aldona Raižytė, A. Svarinsko Viduklėje buvimo laikais uoliai dirbusi su Petrašiūnų jaunimu ir dažnai su juo atvykdavusi į Viduklę; buvęs Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas Rytas Kupčinskas; Lietuvos krikščioniškos demokratijos partijos narė Alė Jurgaitienė; Viduklės parapijietis Adolfas Kumpikevičius, daug talkinęs ir prisidėjęs A. Svarinskui remontuojant Viduklės bažnyčią. 60 metų zakristijonu Šv. Kryžiaus bažnyčioje išdirbęs Petras Povilas Kačiušis, tarnavęs prie kelių dešimčių kunigų, apie A. Svarinską sakė, kad tokių savo pašaukimui atsidavusių žmonių pasaulyje yra tik vienetai. A. Svarinskas mylėjo žmones, o žmonės jį. Jo nemylėjo valdžia, nes buvo moraliai už ją stipresnis. A. Svarinskas vadovavosi principu „Dievas ir tėvynė“. Tarp pasisakymų, prisiminimų skambėjo patriotinės dainos, kurias vedė choristė Jolita Petkienė.
Apie kunigą A. Svarinską, drįstu teigti – legendą, be galo daug pasakyta, prirašyta, bet apie jį rašyti ir kalbėti visada buvo ir bus dar per mažai.
Gražų darbą senojoje klebonijoje daro Maltos ordino pagalbos tarnybos Viduklės grupės moterys Gerda Visockienė ir buvusi istorijos mokytoja Eugenija Verygienė. Jos klebonijoje yra paskyrusios patalpą, kurioje renka knygas, straipsnius, nuotraukas ir kitą medžiagą apie kunigus A. Svarinską ir Algirdą Mocių. Jos jau sukaupta nemažai.
Viduklės parapijos klebonas Vytautas Paukštis už prasmingą monsinjoro A. Svarinsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimą nuoširdžiai dėkoja vyskupams, bažnytiniam chorui, šventės organizatoriams, parapijiečiams, svečiams, vaišių ruošėjams, visiems kitiems, prisidėjusiems prie šventės, ir linki Dievo palaimos.
