Drėbto molio sienų statiniai Raseinių krašte
Viktoras Vitkus
XIX a. pradėta statyti drėbtus iš molio tvartus. Daugiausiai jų buvo nemiškinguose Lietuvos rajonuose (šiaurės Lietuvoje, iš dalies Užnemunėje). 1968 metais į šiuos statinius atkreipė dėmesį pripažinti architektūros tyrinėtojai – J.Baršauskas, K.Čerbulėnas ir kt. Skirtingos statybinės medžiagos turėjo mažai įtakos tvartų planų schemoms, išorės architektūrinėms formoms. Tvartų konstrukcijos yra panašios į kitų sandarių sienų ir stogų konstrukcijas. Tvartams būdingos platesnės pastogės (iki 1,7 m) pagrindiniame fasade su svarbiausiomis durimis. Žemaitijoje tokių pastogių gegnės remiasi į specialų užlaidinį rąstą, praplečiantį pastogę ir formuojantį užlas.
Kaimo tvartų planai, tūriai ir išorės formos gana įvairios. Raseinių krašte tvartai stačiakampio formos dvišlaičiu, dažniausiai malksnomis dengtu stogu. Tik sovietmečiu ant senosios dangos buvo klojami šiferio lakštai. Mažažemių ir vidutinių valstiečių ūkiuose tvartai nedideli – vienos – dviejų patalpų.
Drėbto molio sienų ūkinius pastatus turėjo ir dalis Raseinių rajono bažnyčių. 1940 m. tokie tvartai ir klėtis minimi Ariogalos, Betygalos, Leščių (statyta 1937 m.), Paliepių ir Butkiškės bažnyčių valdose.
1972 m. Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto Kauno Geodezijos skyrius, vykdydamas Raseinių rajono žemės naudmenų inventorizaciją, atliko gamtos, istorijos ir kultūros paminklų kartografavimą. Lauko darbų metu buvo kartografuoti visi kultūros ir gamtos paminklai bei objektai pagal gautus iš rajono Kultūros skyriaus bei rajono Vykdomojo komiteto sąrašus. Galbūt tarp jų nebuvo pavienių ūkininkams priklausančių drėbto molio statinių, todėl greičiausiai duomenys netikslūs, juolab, kad daug tokių statynių jau sunyko.
Po gaisrų (pvz. Skaraitiškės dvare), pastatams sunykus, buvo statomi kiti pastatai, keitėsi ir jų medžiagiškumas, jie tapo patvaresni. 2007 m. Raseinių krašto istorijos muziejaus iniciatyva buvo vykdomas projektas „Pažinkime Raseinių krašto senąsias sodybas“. Tyrėjų akiratin taip pat pateko keletas drėbto molio statinių.
Galbūt dar yra išlikusių drėbto molio sienų statinių, tačiau jie jau prarado didžiają architektūrinio ir medžiagiškojo autento (mažiau 50 nuošimčių). Stebime, kaip buvusių langų ar durų angos užpildomos silikatinėmis plytomis ir blokais, prie senųjų tūrių kergiami įvairūs svetimkūniai.
Išlikusių molio drėbtų sienų statinių Raseinių krašte suvestinė
Lentelė 1
| Nr. | Seniūnija | Ištisas statinys | Statinys su 1 mediniu priestatu | Statinys su abipusiais mediniais priestatais |
| 1 | Šiluvos | 1 | 2 | - |
| 2 | Raseinių | 1 | - | 1 |
| 3 | Pagojukų | 3 | 1 | 1 |
| 4 | Betygalos | 5 | - | - |
| 5 | Ariogalos | 5 | 1 | 1 |
| Iš viso | 15 | 4 | 3 |
Lentelė 2
| Nr. | Seniūnija | Viršutinė statinio dalis medinė | Mūrinės atramos sienose | Mūrinės atramos kampuose | Mūrinės atramos sienose ir kampuose |
| 1 | Šiluvos | - | - | - | 3 |
| 2 | Raseinių | - | - | 1 | - |
| 3 | Pagojukų | - | - | - | 1 |
| 4 | Betygalos | 1 | - | 1 | - |
| 5 | Ariogalos | - | 2 | - | - |
| Iš viso | 1 | 2 | 2 | 1 |
Išvados:
- Drėbto molio statiniai Raseinių krašte nebuvo itin paplitę. Didžiausia jų santalka – rajono ŠR pakraštyje.
- Dugiausiai fiksuoti ištisiniai drėbto molio sienų statiniai.
- Daugiausiai išliko smulkių ir vidutinių ūkių tvartai, sąlyginai išskyrus R.Petroševičiaus statinį Kušeliškės kaime Šiluvos seniūnijoje.
