Dvi didelės dovanos pradžiugino Betygalos jaunimą

Beveik prieš metus iš Krokuvos atvykęs kunigas Andžejus Augustynskis (Andrzej Augustyński) lankėsi Dickaimio kaime (Betygalos seniūnija), kuriame gimė kunigas Kazimieras Semaška. Svečias kalbėjo apie dėkingumą žemei, kurioje XIX amžiuje gimė šis lietuvių kilmės kunigas. Jo dėka Krukuvoje buvo įsteigti vaikų namai. K. Semaškos pradėtus darbus tęsia kunigas Andžejus, prieš 30 metų įkūręs „Siemachos“ (pavadinimas kilęs iš Semaškos pavardės) organizaciją, kuri šiandien yra išaugusi į didžiulę asociaciją, besirūpinančią našlaičių ir nukentėjusių nuo karo ukrainiečių globa, jaunimo užimtumu ir švietimu.

Privilegija Betygalos bažnyčios vaikams ir jaunuoliams
Kadangi Dickaimio kaimas išnyko, dovanomis nuspręsta pasidalinti su Betygalos bažnyčią lankančiais vaikais – jaunieji parapijiečiai buvo pradžiuginti dviem nuostabiomis kelionėmis, suteikusiomis daugybę įsimintinų akimirkų. Beje, Betygalos miestelyje, kuris yra tik už kelių kilometrų nuo Dickaimio kaimo, žymusis kunigas buvo pakrikštytas. Nors kunigas K. Semaška didesnę gyvenimo dalį praleido Krokuvoje, iki mirties save laikė lietuviu. Lietuvoje tuo metu dėl susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių bažnyčiai buvo neįmanoma užsiimti visuomenine veikla. Šių metų vasario 15 dieną Krokuvoje vyko dokumentinio filmo premjera apie kunigo K. Semaškos gyvenimą ir nuopelnus. Dvi pedagogės iš Lietuvos turėjo galimybę dalyvauti jo peržiūroje. Kunigas Andžejus paprašė jų perduoti nuoširdžius linkėjimus Betygalos žmonėms. Filmą, kuris bus įgarsintas lietuvių kalba, planuojama šiais metais rodyti ir Lietuvoje.

Apsilankymas karalių mieste buvo reikšmingas
2023 metų rugsėjį aplankytas Krokuvos miestas. Kartu su trylika Betygalos bažnyčios bendruomenės narių vyko aštuoni lenkų tautybės mokiniai ir vadovė iš Vilniaus apskrities. Pirmiausia visus keliautojus nudžiugino šiltas priėmimas – vos nusileidus lėktuvui Krokuvos oro uoste draugiškai pasitiko gausus būrys jaunuolių iš „Siemachos“ asociacijos. Kai kelionės organizatoriai visus dvidešimt du žmones apgyvendino archajiškame senoviniame pastate prie Vavelio katedros ir Vyslos upės, buvo ne mažiau įspūdinga. Netrukus apsilankyta šalia esančiame muziejuje, kuriame saugomi kunigo K. Semaškos laiškai ir testamentas. Iš visų pasakojimų ypač įsiminė tai, kad dvasiškis rūpinosi ne giminių gerove, o svetimų varguolių likimu. Šis kunigas Lenkijoje labai gerbiamas: jo atminimui šalia vieno iš organizacijos „Siemacha“ pastatų įkurdintas iš Betygalos atvežtas ąžuolinis kryžius, analogiškas kryžius puošia Dickaimį. Tai tarsi dvi simbolinės jungtys tarp Krokuvos ir Betygalos.

Šeimininkai neleido nuobodžiauti
Viešnagės Krokuvoje metu turėta daug aktyvių veiklų: jodinėta žirgais, maudytasi baseine, pamatyta daugybė istoriškai reikšmingų pastatų aplankant jų vidų ir apsidairant iš lauko pusės. Veličkos druskos kasyklos grožis nepaliko abejingų! Vaikai ir paaugliai stebėjosi aplink save matydami sienas, lubas ir skulptūras iš druskos. Atrodė, kad žaižaruojantys druskos bažnyčios sietynai pagaminti iš krištolo!
Kelionė į Varšuvą greituoju traukiniu buvo ne mažiau įsimintina. Širdį Sukilimo muziejuje jaudino pasakojimai apie holokaustą, pasibaisėję visi stebėjo 1939 metais sugriauto Varšuvos miesto ir žydų geto vaizdus. Karių sargybos pasikeitimo ceremonija prie Nežinomo kareivio kapo taip pat paliko didelį įspūdį.
Iš Krokuvos visi grįžo daug turtingesni: žinių bagažą papildė istorijos ir užsienio kalbų žiniomis, sustiprino socialinius įgūdžius, kaupdami žinias apie K. Semaškos gyvenimą suprato, kokius neįkainojamus turtus dalija gyvenimas, kai per jį keliaujama su tikėjimu, meile ir kantrybe. Įsiminė kunigo A. Augustynskio žodžiai, pasakyti susitikimo metu: „Skurdą rodo ne pinigų trūkumas, o susidomėjimo neturėjimas.“

Balandį apsilankyta vietoje, panašioje į rojų
Balandžio 10 dieną trys vaikai iš Betygalos su dviem vaikais iš Vilniaus apskrities vyko į nepaprasto grožio salyną, skalaujamą Viduržemio jūros. Juos lydėjo dvi pedagogės. Žinia apie dovanotą kelionę į Maltą buvo panaši į stebuklą. Maltos oro uoste vaikai iš Lietuvos susitiko su šešiais „Siemachos“ nariais, atvykusiais iš Krokuvos. Prasidėjo maloni pažintis, iškart nusiteikta naujoms patirtims. Nuojauta neapgavo: garsių archeologinių paminklų lankymas, nepaprasto grožio egzotiniai augalai, žydintys prie gyvenamųjų pastatų bei įspūdingo dydžio kaktusai sužadino norą stebėtis ir žavėtis. Vaikai plaukė keleiviniu laivu ir krykštavo iš džiaugsmo, supami turkio spalvos bangų. Ne kartą visi gardžiavosi nepaprasto skonio šviežiais ananasais. Aplankyti miestai spinduliavo sakralumą: prie gyvenamųjų namų pagrindinio įėjimo – šventųjų statulėlės arba nedidukai bareljefai su Mergelės Marijos atvaizdais, varpai skambino ir Lietuvoje gerai žinomos giesmės melodiją. Neišdildomų įspūdžių paliko apsilankymas Šv. Jono katedroje, esančioje sostinėje Valetoje: kvapą gniaužė žinomų menininkų tapybos darbai, nepaprasto grožio marmurinės grindys su lotyniškais rašmenimis ir krikščioniškais simboliais. Buvo proga pamatyti garsųjį didžiulių matmenų žymaus baroko dailininko Karavadžo paveikslą „Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas“. Mokiniai gyveno viešbutyje prie Viduržemio jūros, todėl vakarais galėjo girdėti bangų mūšą. Aplankę tris Maltai priklausančias salas į namus grįžo pavargę, tačiau laimingi, kupini malonių prisiminimų ir įdegę.

Užsimezgė tarptautinė draugystė
Prieš beveik penkerius metus su kunigu Andžejumi pirmiausia susitiko bažnyčios patarnautoja Zita ir tikybos mokytoja Ingrida, kurios tėvas gimė Dickaimio kaime, todėl ši vietovė jai gerai žinoma. Abi moterys tuo metu kunigą iš užsienio kartu su filmavimo komanda lydėjo į K. Semaškos gimtinę. Prieš metus į Betygalą su svečiais iš Krokuvos atvyko lenkų tautybės gidė ir mokytoja Galina iš Vilniaus. Kadangi išvykęs iš Dickaimio kunigas K. Semaška kurį laiką mokėsi ir kunigavo vienoje sostinės bažnyčių, lenkai praeitų metų gegužės mėnesį, prieš atvykdami į Betygalą, nusprendė dvi dienas pabuvoti Vilniuje. Vėliau abi pedagogės, kurias sieja pažintis su „Siemachos“ asociacijos nariais, su savo mokiniais buvo pakviestos vykti į Krokuvą ir Maltą. Įspūdį paliko tai, kad lenkiškai kalbantys vaikai ir paaugliai per paskutinę kelionę mokėsi lietuviškų žodžių. Buvo gera girdėti gražiu akcentu tariamus lietuviškus pasisveikinimus, atsisveikinimus ir padėkos žodžius. Kartu praleidus keturias įsimintinas dienas skirtis buvo labai sunku. O gal dar bus progų susitikti ateityje? Visgi yra nuojauta, kad tiek Dickaimis, tiek Betygala dar ne kartą sulauks svečių iš Vilniaus ir Krokuvos, kurie gėrėsis gamta ir bendraus su vietiniais žmonėmis.

Padėka kunigams
Ačiū kunigui K. Semaškai, į Betygalą atvedusiam geradarį iš Krokuvos. Kunigas Andžejus po susitikimo su vietos jaunimu nusprendė padovanoti jiems įsimintinų kelionių. Ačiū Betygalos parapijos kunigui Romualdui Ramašauskui, kuris prie abiejų išvykų prisidėjo dovanodamas kišenpinigių, už juos vaikai pirko dovanėlių ir neragautų skanumynų, buvo padengta dalis kelionių į oro uostus išlaidų. Padėka ir dabartiniam Betygalos parapijos administratoriui Norbertui Martinkui už pinigus, skirtus pietums ir kitoms reikmėms Maltoje.

Ingrida Čiapaitė