Dygliuotas laisv?s kelias

Ugn? TIMONYT?

Lapkri?io 23-?j? min?sime Lietuvos kariuomen?s dien?. T? dien? prie� 57-erius metus, tarsi pasity?iodami i� visko, kas �ven?iausia, Prezidentui generolui Jonui �emai?iui buvo u�vilkti mirtininko mar�kiniai. Lapkri?io 26-?j? jis buvo su�audytas Butyrkuose (Maskvoje). Ta proga �iandien ir prisimename �? itin i�kil? �mog?, neeilin? tautos asmenyb?.���

Kuo didesn? sukaktis, tuo labiau ji b?na nutolusi nuo �iandienos. Jau ilgi �e�i de�imtme?iai skiria mus nuo kruvin?j? pokario ?vyki? ir nuo tos ne?kainojamos dovanos,
kuri? mums savo kraujo kaina paliko Prezidentas J. �emaitis. Ta?iau dar yra �moni?, kurie mena j? gyv?, kurie saugo jo nuotraukas ir gyv? atminim?. Su viena j?, Prezidento dukter??ia R?ta Kotryna Ju�kaite ir kalbam?s. R?tos Kotrynos mama Kotryna Ju�kien? buvo Prezidento Jono �emai?io sesuo.� R?tos Kotrynos namuose it kokiame muziejuje nuo sien? �velgia Prezidentas generolas Jonas �emaitis, jo aplinkos �mon?s. Pa�nekov? ilg?liau stabteli ties nuotrauka, daryta prie� pat tremt?. Joje ma�ut? R?ta s?di ?sitaisiusi mamai ant keli?, o d?d? Jonas stovi atsir?m?s ? med?, tarsi jau tuomet �u�siprogramuodamas� save mi�kinio daliai. R. K. Ju�kait? savo d?d?s Jono beveik neprisimena, gal tik vienas kitas epizodas i� atminties i�plaukia, bet �ino apie j? labai daug, tarsi drauge b?t? vis? gyvenim? nugyven?, nes j? �eimoje apie d?d? buvo kalbama daug, u� j? buvo meld�iamasi. Ir nuotrauk? nema�ai i�lik?.�������

Pirmoji pa�intis su stribais�

�iluvi�kiai Ju�kos buvo i� t? nelaiming?j?, kurie ? tremt? i�dard?jo pirmuoju etapu, 1941-aisiais. Nebuvo Ju�kos did�ia�emiai ar, kaip juos sovietai vadino, buo�?s, tetur?jo vos por? hektar? �em?s. Bet Rapolas Ju�ka buvo �iluvos �auli? vadas, Kotryna Ju�kien? � mokytoja ir �aul?. Jie buvo tautos �viesuoliai ir tuo sovietams pavojingi.
� Kai atblerb? sunkve�imiai ve�ti Ju�k?, R?telei ?jo vos treti metukai. Jos ses? Au�rel? buvo penkeri?, o broliukas Ramojus � ketveri?. Kilus kieme s?my�iui, Au�rel?
suvok?, kad vyksta ka�kas labai blogo ir ketino l?kti pas senelius �auktis pagalbos. Bet su savimi ji nor?jo pasiimti ir ma�?j? sesut?. Au�rel? praniro pro kapini? tvoroje
�ioj?jusi? skyl? (namas stov?jo prie miestelio kapini?), o belendan?i? R?tel? pasteb?jo stribas. Stribas ?iupo ma�?j? u� kojos ir taip j? atvilko iki sunkve�imio, kuriame jau buvo Kotryna Ju�kien?. Atvilko ir svied? ? k?bul? it koki? pliausk?. Kaip ra�o savo atsiminimuose knygoje ��uvusi?j? Prezidentas� Kazimiera Ra�imait?-Stankien?, R?tel? praklyk? vis? varginan?i? kelion? iki pat Komijos. Pasirodo, stribas jai i�suko koj?. Kadangi traukinys dard?jo ne ? ligonin?, kur vaikui reik?jo pagalbos, o ? dar didesnes kan?ias, R?ta Kotryna liko luo�a visam gyvenimui.���

R?ta Kotryna sako, kad viename vagone su jos �eima ? ne�ini? dard?jo ir dvi Kelm?s dvaro savinink?s seserys Gru�evskait?s.��������������

Ie�kojo d?d?s���

Kotryna R?ta sako, kad tremtyje�apie d?d? Jon? daug kalbama nebuvo, nes k? ir kalb?ti, jei jie buvo atskirti �itoki? tolybi?. �O gal ir buvo kalbama, bet a� buvau per ma�a tai suvokti. Atsimenu, kai viena m?s? likimo sesi? ilgai klykusi ant gulto (suaugusieji buvo i�varyti ? darbus) nutilo, mes, dvi bendraam�?s, �alia jos �aid?me toliau n? nesuprasdamos, kad ji jau mir?. Bet atsimenu, kad kag?bistai ne kart? klausin?jo t?v? apie d?d? Jon?, u� jo i�davim? �ad?jo parve�ti atgal ? Lietuv?. Bet k? t?vai gal?jo pasakyti, b?dami taip toli. O jei ir b?t? k? nors �inoj?, tai tikrai neb?t? pasak?�.�����

Min?toji K. Ra�imait?-Stankien? prisimena, kad Ju�k? i�ties �kiet?� b?ta. Tremtyje Kortkeraso lagerio komendantas liep? pasira�yti popierius, jog jie ?ia atvyko savo noru. Daug kas, bijodamas b?ti nu�autas, pasira�?. �O Kotryna pasak?: �Nesira�ysiu. Jei norite, galite nu�auti�. Pati R?ta prisimena atvej?, kai mamos buvoreikalaujama pasira�yti, kad sutinka, jog yra i�tremta am�inai. U� �io dokumento nevykdym? gr?s? 20 met? katorga.

Bet mano mama atkirto, kad am�ino nieko n?ra, tod?l ji pasira�yti negalinti. Ne�inia, kas d?josi to ?ekisto galvoje, bet jis m?s? mamos u� tai ne?skund?. Tikriausiai, pats pasira�?�. �? atvej? pa�nekov? sakosi gerai atsimenanti tod?l, kad tarp tremtini? buvo didelis sujudimas, jie nerimavo, kas dabar Kotrynai bus? Nebuvo nieko.���������������

Senelio keln?s�

Am�ininkai J. �emait? prisimena kaip labai gab?, bet gan tyl? ir kukl? vaikin?, laisvai kalb?jus? keletu u�sienio kalb?, i�silavinim? gavus? Pranc?zijoje. Jis labai myl?j?s Raseini? kra�t?, da�nai lankydav?sis pas t?vus. Kai Jonas i�?jo ? mi�k?, jo t?vai gyveno Kiaulininkuose. Nebepakeldami strib? persekiojim? ir mu�imo, Jono t?vai,
Jonas ir Petronel? �emai?iai, slap?iom pasitrauk? ? Palang?, paskui slapst?si tarp karo griuv?si? Klaip?doje, o gyvenim? baig? netoli Garg�d?, Laugali? kaimo seneli?
namuose, kur juos taip pat buvo pasiekusi skaudi strib? ranka. R?ta Kotryna pasakoja, kad jos ses? Au�ra, kuriai tuo metu buvo 10 ar 12 met?, su kit? tremtini? �iek tiek vyresniu berniuku buvo pab?g? i� tremties ir netgi aplank? senelius. �Seneliai gyveno skurde ir nuolatin?je baim?je, sielojosi ir d?l tremtyje esan?ios dukros, ir d?l mi�ke kovojan?io Jono. Au�rai atvykus, jie nor?jo k? nors an?k?lei padovanoti, bet nieko netur?jo. Senelis jai padovanojo savas… kelnes. Tokias pilkas. I� j? ses? pasisiuvo suknel?, kuri? v?liau ir a� vilk?jau. Babyt? padovanojo maldaknyg?�. Beje, b?gl? Au�rel? buvo su?iupta ir per kal?jimus, it did�iausia nusikalt?l?, v?l buvo sugr?�inta t?vams. Su ja kartu pab?g?s berniukas jau buvo ?stoj?s ? Tel�i? amat? mokykl?, bet ka�kas j? ?skund?, o jam tuomet jau buvo 16 met?, tod?l jis pirmiausiai
buvo nuteistas trims metams kal?jimo�.����

? Lietuv? R?ta Kotryna sugr?�o tik 1972 metais. Sibire baigusi medicinos institut?, ketino ?sidarbinti Raseini? ligonin?je. Bet vyr. gydytojas, vos pamat?s i� kur ji atvyko, atsisak? j? priimti. Girdi, gal tu pab?gusi esi. Tada ji ?sidarbino Kelm?s ligonin?je psichiatre. Ir taip � iki �iolei.����������������

S?nus ie�kojo t?vo��

R. K. Ju�kait? palaik? artimus ry�ius su d?d?s Jono s?numi Laimu?iu Jonu, kuris u�augo svetima Liubinavi?iaus pavarde, kuri? jam dav? j? u�auginusi moteris, Radvili�kio mokytoja Ona Liubinavi?ien?. Jo motina Elena �emaitien? mir?, kai Laimu?iui tebuvo penkeri. Jaut?, kad mirs, jei nesikreips ? gydytojus, bet ji bijojo ? juos kreiptis, kad v?l nepakli?t? ? kag?bist? rankas, ? kurias jau buvo patekusi.� Laimonas �emai?iu v?l tapo tik Nepriklausomyb?s laikais. Deja, �iandien jis jau i�keliav?s pas t?t?.

Rinkosi s?�in?���

Karas J. �emait? u�klupo Var?nos poligone. Gav?s ?sakym? trauktis ? Rytus, Jonas su grupe karinink? s?moningai atsiliko ir pasidav? vokie?iams, o netrukus ir nuo j? pasitrauk?, ?sidarbino Kaune Energetikos valdyboje. Jau vokie?i? okupacijos metais jis ?sitrauk? ? rezistencin? veikl?, platino antinacin? literat?r?, �iluvos ir Tytuv?n? vals?iuose suorganizavo apie 150 vyr? ? generolo P. Plechavi?iaus vietin? rinktin?.��

Raudonajai armijai okupavus Lietuv?, jau 1945 metais jis susisiek? su Lietuvos laisv?s armijos (LLA) atstovais ir, dav?s priesaik?, ?sijung? ? Juozo ?eponio vadovaujam? partizan? �ebenk�ties rinktin?. 1948 m. J. �emaitis jau buvo J?ros (Vakar? Lietuvos) partizan? vadas, o 1949 met? vasaryje jis buvo i�rinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, o taip pat laikinai ?jo gynybos paj?g? vado pareigas. J. �emai?io bunkeris �imkai?i? mi�ke buvo i�duotas 1953 met? gegu�?s 30-?j?. Kiek J. �emaitis svarbus buvo sovietinei vald�iai, rodo jau vien tas faktas, kad jis tardyti buvo nuve�tas pa?iam L. Berijai ? Maskv?.��

Nu�ud�ius L. Berij?, J. �emaitis v?l buvo pargabentas ? Lietuv? ir dar kone metus pragyveno savo budel?, jei gyvenim? kag?bist? rankose galima vadinti gyvenimu. O mir?iai jis v?l buvo i�ve�tas ? Maskv?, kur liko Vidaus reikal? ministerijos Butyrk? kal?jimo specialiosios dalies vir�inink?s ?iupiatovos sura�yta pa�yma: �Pabaltijo karin?s apygardos tribunolo 1954 06 07 nuosprendis Jonui �emai?iui ?vykdytas 1954 m. lapkri?io 26 d. Beje, paskutinis pasmerktojo noras taip pat buvo ne?vykdytas � jis nor?jo pamatyti s?n?.

Pagerbtas atminimas�

Svarbu pripa�inti, kad net atgav? Nepriklausomyb? mes dar gan ilgai neskub?jome atiduoti pagarbos vienam i�kiliausi? savo tautos s?n?. Tik E. Ignatavi?ius ir J. Sabolius dokumentiniame filme 1995 m. dr?so j? pavadinti �Ketvirtasis prezidentas�. 1996 m. J. �emai?io t?vi�k?je �iluvoje buvo pastatytas koplytstulpis. 1997 m. jis vasario 16-osios proga buvo LR Prezidento dekretu apdovanotas Vy?io Kry�iaus 1-ojo laipsnio ordinu, po met? � 1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu jam buvo suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis, o t? pa?i? met? lapkri?io 20 d. jo vardasbuvo suteiktas Kauno karo akademijai. 1999-?j? vasario 16-?j? generolui Jonui �emai?iui Kra�to apsaugos ministerija atideng? paminkl?. 2004 m. paminklas jam buvo pastatytas Palangoje ir t. t. Ir tik 2009 m. kovo 12 d. LR Seimas pri?m? deklaracij?, kurioje pripa�ino, kad nuo 1949 met? vasario 16 d. Lietuvos kovos s?j?d�io tarybos deklaracijos pri?mimo iki mirties Jonas �emaitis buvo kovojan?ios prie� okupacij? Lietuvos valstyb?s vadovas, fakti�kai vykd?s Lietuvos Prezidento pareigas. Tais pa?iais metais Prezidento Jono �emai?io vardas buvo suteiktas Raseini? gimnazijai. Por? met? anks?iau jo vardas buvo suteiktas ir �imkai?i? pagrindinei mokyklai.