Džiugi šventė Kejėnuose
AtskubÄ—jÄ™s rudens lygiadienis suteikia progÄ… sujungti praeitį ir ateitį dabarties akimirkoje. SuÅ¡velnÄ—jÄ™s saulÄ—s spindulių intensyvumas atneÅ¡a rudenį. Kaip ir kasmet, rugsÄ—jo 22 d. susirinkÄ™ KejÄ—nų archeologiniame komplekse Å¡venÄiame ne tik rudens lygiadienį bet minime ir Baltų vienybÄ—s dieną – lietuvių ir latvių istorinį bendrumÄ…, bendradarbiavimÄ…, tradicijų atminimÄ….
Per kelis Å¡imtmeÄius, maždaug 2000 m. pr. Kr., prasidÄ—jusi Å¡io kraÅ¡to istorija tÄ™siasi. MÅ«sų protÄ—viai tapo baltais. V–VI a. jau buvo susidariusios visos Å¡iandien žinomos pagrindinÄ—s baltų gentys: žemaiÄiai, žiemgaliai, sÄ—liai, prÅ«sai, kurÅ¡iai ir kt., o 1236 m. įvykÄ™s garsusis SaulÄ—s mÅ«Å¡is atneÅ¡Ä— pergalÄ™ prieÅ¡ KalavijuoÄių ordinÄ…. Å is mÅ«Å¡is įrodÄ— baltų vienybÄ—s galiÄ… ir svarbÄ…, paskatino valstybingumo raidÄ… padÄ—damas pamatus Mindaugo karalystei.
ŽemÄ— ir istorija – mÅ«sų rankose. Privalome saugoti gamtÄ… ir puoselÄ—ti puikias tradicijas. MÅ«sų globojamame KejÄ—nų archeologiniame komplekse yra piliakalnis (I–II tÅ«kstm.), pilkapiai (II–IV tÅ«kstm.) ir senkapiai (XII–XIII a.). Rajone tai viena iÅ¡ vietų, kur buvo iÅ¡likÄ™ ir iÅ¡tyrinÄ—ti pilkapiai. Jau tapo gražia tradicija kaimų bendruomenÄ—ms kasmet organizuoti pavasario ir rudens lygiadienius bei minÄ—ti Baltų vienybÄ—s dienÄ…. Tai MilaÅ¡aiÄių (pirmininkas Romanas Daujotas) ir PalukÅ¡Äio (pirmininkas Romas Rudžinskas) bendruomenių nuopelnas. Pagerbdami protÄ—vių atminimÄ…, iÅ¡reikÅ¡dami pagarbÄ… pilkapiuose uždegame aukurÄ… ir atsineÅ¡tas žvakeles.
Šiais metais mūsų šventėje dalyvavo rajono vicemeras Jonas Vazgys, Tarybos narys Darius Ulickas, VVG „Raseinių krašto bendrija“ specialistė Milda Mikolaitienė, 6 kaimų bendruomenių pirmininkai, draugai. Džiaugiuosi kartu dalyvavusiais Kėdainių rajono Kalnaberžės bendruomenės nariais, su kuriais esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį.
Šventėje mus džiugino du Raseinių r. kultūros centro kolektyvai, jubiliejinės Dainų šventės dalyviai: Ariogalos šokių kolektyvas „Sutartinis“ (vad. Marija Kvietkuvienė) ir folkloro ansamblis „Degule“ (vad. Asta Nikžentaitienė). Šokėjai atliko Dainų šventės repertuaro lietuvių ir latvių šokius, o folkloro ansamblis virpino mišką savo skardžiais balsais, drauge šoko ir dainavo. Skambėjo eilės ir dainos, skirtos Lietuvai.
Dainų Å¡ventÄ—s 100-meÄio proga piliakalnį puoÅ¡Ä— fotografijų paÂroda, Lietuvos ir Latvijos bei kaimų bendruomenių vÄ—liavos. MÅ«sų stiprybė – vienybÄ—je. MiÅ¡ke ramuma. Tyla. Tarsi susikaupusi gamta įsiklauso į save. Kaip ir ŽemÄ—. Mes esame virsmo, judÄ—jimo, saviraiÅ¡kos procese ir kiekvienas apmÄ…stome istorijÄ…, savo keliÄ…, geriau pajuntame Å¡irdies dūžius. Smagu pabÅ«ti santarvÄ—je su savimi, su gamta. Lietuviai tikÄ—jo lygiadienio magija. Vakarai buvo laikytini Å¡ventvakariais, tikÄ—ta, kad iÅ¡simaudžius upelyje, kuris teka iÅ¡ rytų, žmogus tampa tyras ir sveikas. Keletas Å¡ventÄ—s dalyvių, nepabijojÄ™ aukÅ¡tų Å¡laitų, nusileido ir nusiprausÄ— Å ventupyje – apeiginiame upelyje, tekanÄiame iÅ¡ rytų. Å venta buvo laikoma ir ugnis, kuri mus Å¡ildo, maitina ir Å¡vieÄia.
Te lygiadienio metu ant visų piliakalnių uždegti vienybÄ—s laužai tampa mÅ«sų stiprybÄ—s ir vienybÄ—s simboliu. AÄiÅ« visiems dalyviams ir organizatoriams, kurie padÄ—jo kurti Å¡ventÄ™.
Gražina PeÄkaitienÄ—
