Edmundas Antanavi?ius

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Knygos O mes ar sugr?im… autorius Vytautas Putna dedikacijoje ra?: (…) Pavasar? pauk?iai ? t?vik? gr?ta, o mes ar sugr?im kada? dainuodavo tremtiniai Igarkoje. Visi svajojo sugr?ti ? Lietuv?, tik ne visiems ta svajon? isipild?. 1989 1990 m. ekspedicij? organizatoriai (Tremtinio klubas, v?liau LPKTS) pad?jo buvusiems Sibiro tremtiniams ?vykdyti mirusi?j? paskutin? vali? b?ti palaidotiems T?vyn?s em?je.

Tremties pradia

- I kur Tamsta kil?s, kur augote?
- Gimiau 1938-12-24 Raseini? rajone, Vidukl?s vals?iuje, Urudio kaime. Iki 1948 met? baigiau Bagdonavos pradios mokyklos 3 klases.
- Tai tuomet kartu su eima ir buvote itremtas?
- 1948 m. gegu?s 22 dien? mus itr?m? ? Sibir?. Be t?v? eimoje buvo 6 vaikai. Tai buvo vienas pirm?j? Lietuvos moni? tr?mim?. Madaug 3.30 val. ryto m?s? sodyb? apsupo stribai ir liep? krautis mant?, kinkyti arkliukus ir vykti ? Vidukl?s geleinkelio stot?. T?vas tur?jo 30 ha em?s, gyvuli?, arkli?. Buvo gana sud?tingas laikotarpis: nakt? ateidavo partizanai, o dien? upl?sdavo garnizonas. Tekdavo sl?ptis, nes buvome ?sp?ti, kad ive ? Sibir?. Po kelet? nakt? nemiegodavome namuose. Gegu?s 19 d. at?j?s enkavedistas teiravosi, kur yra broliai, seserys, kokia eimos sud?tis ir panaiai.
- Kokia buvo kelion? ? tremt??
- Atvykusius ? Vidukl?s geleinkelio stot?, mus suvar? ? vagonus. Viename vagone tur?jome talpintis apie 60 moni?. Buvo suformuotas ne-pilnas eelonas, kuris vyko ? Radvilik?, ?ia prisijung? dar nemaas skai?ius tremtini?, Nemen?in?je lauk? naujas papildymas. Prasid?jo sunki kelion?. Keliavome 5-6 vagonuose, prie Smolensko m?s? vagonus perkabino ? gal?. U Sverdlovsko ?vyko traukini? katastrofa susid?r? lietuvi? tremtini? ir prekinis eelonai, uvo nemaai moni?. Po io ?vykio buvo atrakinti vagonai, mums leido nusiprausti duuose, dezinfekavo drabuius (????????), nes buvo didelis parazit? antpl?dis. Po m?nesio kelion?s atsid?r?me Krasnojarske. Laukdami laiv? ?ia praleidome apie 3 paras. Tada buvome ?sodinti ? garlaivius Marija Uljanova, Josifas Visarionovi?ius Stalinas, Ordonikidz? ir dvi savaites plauk?m? ? iaur? anktuose ir tvankiuose triumuose. Man, kartu su 400-500 moni?, teko plaukti laivu J. V. Stalinas. Nuplauk? 2300 km, atsid?r?me u poliarinio rato Igarkoje.
- Kas lauk? Igarkoje?
- Isilaipinome ant Jenisejaus kranto ir lauk?me apgyvendinimo. Buvome susodinti ? veimus ir nuveti ? barakus. Trys eimos apsigyvenome madaug 10 kv. m kambar?lyje. Prie tai iuose barakuose gyveno kaliniai. Gerai, kad v?liau tame kambar?lyje liko tik m?s? eima. Vietos gyventojus valdia nuteikin?jo prie atvyk?lius, ta?iau ?iabuvi? prieikumas greitai inyko, kai jie pamat?, kad lietuviai yra dori ir s?iningi mon?s. Vaikai, kaip ir suaug?, nedykin?jo, tur?jo prasimanyti maisto. Stat?me kilpas v?rims ir pauk?iams, prakirt? apie 1,5 metro storio led?, Jenisejuje gaud?me uvis. Vien? kurapk? parduodavome u 1 rub., zuik? – u 5 rub., o poliarin? lap?, kas pasitaikydavo retai, – net u 25 rub. Nepaj?gdamas parsineti vis? sugaut? uv?, dal? apkraudavau ledu, kad gal??iau v?liau parsineti. Danai lap?s nugvelbdavo laimik?.
- Kokie darbai lauk? eimos? Ar greitai pavyko ?sidarbinti?
- Mama ir t?tis buvo ?darbinti miko pramon?s kombinate, kaip ir daugelis lietuvi?. Ir mes, vaikai, nedykin?jome. B?damas 10 met? prad?jau lankyti mokyklos tre?i?j?
klas?. 15 met? baig?s septynias klases taip pat prad?jau dirbti miko pramon?s kombinate, kur susipainau su Vytautu Putna. Kartu su juo krov?me ? rietuves lentutes, kitus medio ruoinius. V?liau jis i?jo dirbti vairuotoju, o a pasilikau mechanin?se dirbtuv?se. Igarkoje baigiau amat? mokykl?, kur ?gijau elektriko, suvirintojo, tekintojo ir altkalvio specialybes.
- Ar Igarkoje buvo moni?, kuriuos su malonumu prisimenate ir dabar?
- Buvo, ir ne vienas. Daug igarkie?i? mena fizinio lavinimo mokytoj?, daugkartin? Igarkos ?empion?, 1942 m. Igarkos tremtin? latv? Leopold? Baranovsk?.
- Kiek laiko praleidote Igarkoje?
- Ten vie?ti teko nuo 1948-?j? iki 1956 met? lapkri?io 1d. Kai mums su?jo 16 met?, gal?jome ivykti, ta?iau lauk?me, kol t?vai gavo leidimus, o lapkri?io 7 dien? ilipome Vidukl?s geleinkelio stotyje, ten pat, i kur buvome itremti.

Kaip atvykus Jus pasitiko mon?s?
Niekas m?s? ?ia nelauk?, nor?jome gr?ti ? savo namus, bet ten jau buvo ?sik?r?s Stalino vardo kol?kis. Gyvenamajame dviej? gal? name veik? kontora, biblioteka.
Namas, statytas 1946 metais, stov?jo Gyli? centre, aplink j? buvo ?kiniai pastatai, sodas, m?s? em?. Visi em?s ?kio padargai, gyvuliai buvo nacionalizuoti. Vadovas ?sas mums pareik?, kad netrukdytum?m jiems gyventi ir gr?tum?m ten, i kur atsiradome, arba ?sikurtum?m Kaliningrado srityje. Teko apsistoti pas seser? Vidukl?je, kur gyvenome m?nes?. Raseiniuose d?d? tur?jo nebaigt? statyti nam?, kur mes ir ?sireng?me kambar?l?.
Kaip pavyko ?sidarbinti?
Kadangi buvau tremtinys, niekas Raseiniuose priimti ? darb? nenor?jo. Mano turimos specialyb?s tikrai buvo reikalingos autotransporto ?mon?je, bet ir ?ia lauk? odiai: (…) praom netrukdyti, mums toki? nereikia… Galop pavyko ?sidarbinti Statybos remonto kontoroje, ?sik?rusioje po karo apgriauto banko pastato sveikojoje
dalyje. Prad?jau dirbti santechniku, atstatin?jau gimnazijos avarin?s b?kl?s santechnikos sistem?, kartu su S. liau teko remontuoti buvusio advokato Dikino nam?.
Pabuvojus tremtyje gal neteko tarnauti soviet? armijoje?
Ne, 1957 m. buvau paauktas tarnybon. Ir v?l atgal patekau u poliarinio rato. tai tokia gyvenimo ironija. Du metus tarnavau picbergene, Naujojoje em?je, Kandalakoje, Murmanske. Tais laikais ten maistas buvo labai geras. Gaudavome sviesto, puodel? kavos, sriubos, antr? patiekal?. Tur?jome labai ger?, ilt? japonik?
aprang?, nes klimato s?lygos buvo atiaurios. Tarnaujant teko dirbti arvuot? tank? dirbtuv?se. 1959 m. spalio m?nes? gr?au ? Raseinius.
Ar pasikeit? J?s? darboviet??
Gr??s v?l ?sidarbinau ? t? pa?i? viet?, tik ji buvo perorganizuota ?tarpkol?kin? statybos organizacij?. 1963 m. i?jau dirbti ? iauli? 42 statybos valdyb?. Teko statyti gyvenamuosius namus Raseiniuose, sand?lius Vidukl?je, pauktininkyst?s tarybinio ?kio pastatus Vidukl?je, Raseini? 2 ?j? vidurin? mokykl?. Tuomet dirbau darb? vykdytoju. 1965 m., ?sik?rus KMK Nr. 12 (kilnojamoji mechanizuota kolona), priklausiau iauli? statybos trestui, kur iki 1968 m. dirbau mechaniku. 1968 m. buvau pakviestas dirbti ? Lietuvos em?s ?kio technikos susivienijim? darb? vykdytoju gamybos, mechanizacijos ir elektrifikacijos srityje. Teko mechanizuoti fermas, em?s ?kio mechanines dirbtuves ir kt. iai ?staigai atidaviau 10 met?. Prad?jus statyti Girkalnio kiaulininkyst?s kompleks?, tuometinis KMK vadovas A. Daugiala pakviet? mane ? savo ?staig?, kur teko dirbti iki pat pensijos (1995 m.). Sta?iau Paupio uvininkyst?s ?kio kompleks?, gyvenamuosius namus, karvidi? kompleks? Gabiuose, Ver?duvos gyvenamuosius namelius, Ervilko vidurin?s mokyklos priestat?, Raseini? speciali?j? mokykl? ir kitus objektus.
Ar gr?us i tremties tur?jote kiek laisvo laiko?
Pirmiausia laisv? laik? u?m? mokslai. Gr??s baigiau vakarin? vidurin? mokykl?. Dirbdamas Vilniaus ininerin? statybos institut?. Tur?jau laiko ir sportui u Raseinius aidiau futbol?, m?gau audym?, svars?i? kilnojim?.
Kelet? odi? apie eim?.
Vediau 1960 m. balandio 17 d. Su mylima moterimi pragyvenau 51 metus. Turiu s?n? ir dukr?. S?nus baig?s Veterinarijos akademij?, dukra Juozo Gruodio konservatorij?. Vyriausias an?kas, programuotojas, baig? iauli? universitet?, vidurinysis an?kas, dirbantis Anglijoje, baig? em?s ?kio universitet?, jauniausias an?kas k? tik baig? vidurin? mokykl?. Turiu 6 metuk? proan?k?. tai toks mano gyvenimo kraitis.
Gr?kime prie S?j?dio laik?. Kokie prisiminimai dar liko apie t? laikotarp??
? S?j?d? at?jau savo noru, niekieno neragintas, kitaip ir negal?jo b?ti. Nor?josi, kad Lietuva kuo grei?iau atsistot? ant koj?. 1989-1990 m. klubas Tremtinys sureng? ekspedicij?, kurios tikslas lietuvi? tremtini? palaik? perveimas i Igarkos ? Lietuv? ir perlaidojimas t?vik?je. ios akcijos organizaciniame darbe nuo Raseini? rajono teko dalyvauti ir man.
1990 m. buvau S?j?dio remiamas 18 os rinkimin?s apygardos kandidatas ? rajono Liaudies deputat? taryb?. Nor?jau b?ti su paangia Lietuvos tauta. Teko dalyvauti ir tragikuosiuose sausio ?vykiuose, buvau stiprokai sueistas ? koj?. Ir dabar kaip stipendininkas krutu, nenuleidiu rank?.
Tai J?s pensij? vadinate stipendija?
Taip, stipendija. Tikiu, kad sulauksime geresni? laik? ir prad?sime gauti normalias pensijas. Tikiu, kad baigsis totali emigracija, jaunimas nepaliks nam?. Ivyk?s ir mano an?kas. Kas ilaikys tuos stipendininkus? Gal ta parama, kuria mes remiame valstyb?, bus kada gr?inta.
Atrodo, kaip anks?iau tremtis paliet? kiekvieno lietuvio gimin?,taip dabar i kiekvienos eimos greitai ivyks bent po vien? mog?.
D?koju u pokalb?.

1 Komentaras

  1. skaitytojas

    2012-01-23 00:35

    geras straipsnis. o stipendininku valdzia neturi teises daugiau skriausti,juos pacius reiktu i Igarka ar dar toleliau pavezeti,kad atsikvosetu,ka dare ir tebedaro…