Ernos Bodendorf atminimui
Viktoras VITKUS
2011-05-27 Maslauskiki? mal?no isaugojomo fondo valdyba, vadovaujama rajono Savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist?s Grainos Pe?kaitien?s, Raseini? krato gyventojus ir sve?ius pakviet? pamin?ti p. Ernos Bodendorf (1930-08-25 2001-05-20) i?jimo Anapilin deimtmet?.
Atminimo renginys prasid?jo 14 val. Miiomis Betygalos v. Mikalojaus bany?ioje. Jas aukojo klebonas kun. Viktoras Auktakalnis. Po valandos ? Maslauskiki? k. eimynines kapines prad?jo rinktis E. Bodendorf artimieji, draugai, Betygalos bendruomen?s nariai ir sve?iai. Kapin?se be Bodendorf gimin?s nari? kap? yra ir senas paminklas atgulusiam lenkikos (?) kilm?s asmeniui. D?l sunkiai ?skaitomo ?rao identifikuoti pavard?s napavyko.
Kapai apskritimo formos, kas n?ra retenyb? evangelikams liuteronams, juose gausu (ta?iau neperkraunant) lauko rieduli?. Tai dar kart? pabr?ia tamprias ponios Ernos s?sajas su archajika gamta. Malonu tai, kad buvo atverta regykla ? jos t?velio vandens mal?n?. Pasak Betygalos bendruomen?s pirminink?s Gemos Ra?ien?s, E. Bodendorf buvo prasitarusi, kad nori atgulti b?tent itoje vietoje, i kurios b?t? matomi irdiai mieli vaizdai. Ta proga reikia pasakyti, kad rajone turime dar vienas tokias pavyzdingai sutvarkytas kapines iluvos sen. Padubysio dvarininkams Martusavi?iams, o alia Betygalos esan?ios Burbiki? dvaro savinink? Skripkausk? kapin?s tikrai reikalauja didesnio, bent elementaraus d?mesio.G. Pe?kaitien? ir G. Ra?ien? primin? apie E. Bodendorf prasming? labdaros keli?. Meil? Lietuvai buvo paveld?ta i taip pat iose kapinait?se atgulusios motinos Onos Armonait?s Bodendorf. Ponia Erna teik? param? Betygalos ambulatorijai, Raseini? ligoninei, Blinstrubiki? seneli? globos namams, Raseini? policijai ir pavieniams mon?ms. Ji buvo visuomenin?s organizacijos Pagalba Lietuvai pirminink?. G. Pe?kaitien? j? pavadino Liubeko (Vokietija) garb?s ambasadore Lietuvoje.
16 val. kun. V. Auktakalnis paventino koplytstulp? prie Maslauskiki? vandens mal?no. Prisiminimais dalinosi p. Ernos sesuo Hilda, brolis Albertas, Raudondvario ir Betygalos seni?nij? seni?nai, ilgame?io mal?nininko dukros ir kiti.
1990 metais E. Bodendorf gr?o ? Lietuv? ir usideg? mintimi amiams pasilikti t?v? em?je. Tok? nor? ji skiepijo ir savo draugams. 1994 m. vasar? ? Ilgiius buvo atvykusi Ela Boc i Kalifornijos. Vaikyst?s draug?s Ernos Bodendorf paskatinta, vienia usikr?t? id?ja susigr?inti savo t?vo v?jo mal?n? ir prikelti gyvenimui. Visk? suskai?iavusi, sumanymo atsisak?: per daug kainuot? darbai.
Ir p. Ernai, susigr?inant savo sodyb?, reik?jo ?veikti nemaai biurokratini? kli??i?. 1992-03-18 Lietuvos kult?ros paveldo mokslinis centras ?ra? vandens mal?n? ? naujai iaikinam? paminkl? s?ra?, suteikus jam istorin?-technin? vert?. Jau po met? prasid?jo kaimyninio sklypo savininko pretenzijos d?l teritorijos rib?, ta?iau tai nepalau? p. Ernos. 1996-06-03 vandens mal?nas su technologine ?ranga tapo technikos paminklu (vertryb?s kodas S58K). 2000 metais i Raseini? mik? ur?dijos buvo nupirkta ir pargabenta ?uol? ir, pasitarus su savininke, sodyb? papuo? Raseini? krato dro?j? Ri?ardo Ramanausko, Juozo Grabausko, Viktoro Kromerovo, Jono Dzv?gos ir sve?io i iauli? K?stu?io iurkaus k?riniai. Medio dro?j? k?rybin? proces? fiksavo inomas alyje kinodokumentalistas operatorius Zacharijus Putilovas, kuris jau iki to laiko buvo prad?j?s kurti film? apie Ern? Bodendorf.
Diskusij?, prasid?jusi? 16.15 val. mal?ne metu, G. Pe?kaitien? supaindino dalyvius su jau nuveiktais Maslauskiki? mal?no isaugojimo fondo darbais. Dubysos regioninio parko vyriausioji kult?rolog? Laimut? Pe?kaitien? ir Raseini? krato istorijos muziejaus Betygalos filialo darbuotoja Birut? Marija Navakauskien? ragino sve?ius savo prisiminimus apie E. Bodendorf, Maslauskiki? kaimo istorij? pateikti ratu, nes jie pateks ? ruoiam? knyg?.
Po trumpos ekskursijos po mal?n?, susipainimo su paruota archyvini? nuotrauk? ir dokument? ekspozicija vyko aukcionas. Jame buvo parduoti r?m?j? Nijol?s Rimkien?s, Ryto Germanavi?iaus, Stanislavos Chochrekovos, Audriaus ir Gintar?s Nork? darbai.
