Etninės kultūros projektas „Po tėviškės dangum“

Ariogalos gimnazija baigė vykdyti etnokultūros projektą „Po tėviškės dangum“, finansuotą Raseinių rajono savivaldybės, Ariogalos gimnazijos ir AVM klubo „Santaka“. Siekdami stiprinti Raseinių rajono identitetą, puoselėti savo krašto etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą spalio–gruodžio mėnesiais vykdėme daug įdomių veiklų.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotose edukacijose ir degustacijose, supažindinančiose su lietuvių liaudies tradicijomis, amatais ir tautiniu kulinariniu paveldu, dalyvavo jaunieji etnokultūros entuziastai – 5–8 klasių mokiniai. Vyko teminės veiklos – bičių produktų pažinimo, kūčiukų kepimo ir lietuviškų juostų rišimo. Bitės – mūsų ekosistemos pamatas. Jos gamina ne tik medų, bet ir vašką, propolį, bičių pienelį. „Suprasti šį pasaulį – tai suprasti darną tarp žmogaus ir gamtos“, – sakė edukaciją vedęs bitininkas ekspertas Juozas Jankauskas. Vaikai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse – liejo žvakes iš bičių vaško, ragavo skirtingų rūšių medų, sužinojo apie bičių produktų naudą sveikatai. Kita edukacija buvo skirta lietuvių tautiniam kulinariniam paveldui pažinti. ŽŪR edukatorė Gintarė Naskauskė pristatė kūčiukus – vieną seniausių šventinių kepinių, minimą dar XIX a. etnografiniuose šaltiniuose. Edukacijose mokiniai minkė tešlą, formavo kūčiukus, kepė ir ragavo. Trečioji edukacija – tautinių juostų rišimas – sužavėjo ne tik mergaites, bet ir berniukus. Tradicinių amatų meistrė Vilija Ratautienė papasakojo, kad vytinių juostų menas pasaulyje gyvuoja jau apie 6 tūkstančius metų, o Lietuvoje žinomas nuo V amžiaus. Juostos ne tik puošė žmones, bet ir turėjo simbolinę reikšmę – jos saugojo nuo blogio, lydėjo per visas žmogaus gyvenimo apeigas. „Šiandien jos tampa nuoširdžia dovana artimajam – draugystės ir pagarbos ženklu“, – kalbėjo meistrė V. Ratautienė. ŽŪR įsigijome aukštos kokybės sertifikuotų nacionalinės kokybės produktų – suvenyrų su Lietuvos tautine atributika.
Lapkričio 27 dieną Ariogalos gimnazijoje vyko etnokultūros popietė „Etnokablys 2025“, skirta Ariogalos gimnazijos šeimoms stiprinti. Šventinę nuotaiką popietėje kartu su organizatoriais kūrė Raudondvario kultūros centro Batniavos vaikų ir jaunimo kapela „Karklynėlis“, vadovaujama vadovės Reginos Aleknienės. Ariogalos gimnazijos etnokultūros puoselėtojai, pasipuošę tautiniais kostiumais, atliko literatūrinę muzikinę kompoziciją „Kas ta laimė?“. Pasirodo, didžioji laimės paslaptis yra ta, kad žmogus dažnai nežino ir nemato, kur jo laimė, kokiame pasaulio krašte plevena, kokiame ryšulėlyje užmazgyta, kokiu spinduliu širdin atkeliauja. Popietėje vyravo pakili šventinė atmosfera, oras tiesiog virpėjo nuo dalyvių šypsenų, plojimų, klegesio. O kokie įspūdingi mokinių gebėjimai! Žvakeles iš vaško rankomis pagamino ir parodoje pristatė Akvilė Burneikaitė ir Ugnė Radvilaitė, tautodailės darbeliais ir karpiniais nustebino Vesta Gailiūtė, Aistė Gailiūtė ir Barbora Aniščenko. O kur dar gebėjimas šmaikščiai kalbėti, groti smuikais, žemaitiškomis kanklėmis, dainuoti, šokti, kalbėti ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir žemaitiškai. Renginio vedėja buvo pasipuošusi originaliu Žemaitijos regiono moterišku tautiniu kostiumu, kuris įsigytas projekto lėšomis. Kiekvienas prisilietimas prie etnokultūros stiprina mūsų identitetą. Parodos dalyviai gėrėjosi autentiškomis Irenos Šegždienės austomis lovatiesėmis bei Irenos ir Romualdo Gailių sukurtais šiaudiniais sodais, kurie yra įtraukti į nematerialaus paveldo UNESCO sąrašą.
Projekto metu dar vyko teminė popietė „Tautos vertybė – jos kalba“, atkreipiant dėmesį į taisyklingą bendrinės kalbos ir tarmių vartojimą, surengta viktorina „Tautosakos labirintuose“ kartu su neformaliojo švietimo būrelio „Etnokultūra“ nariais siekiant puoselėti smulkiosios tautosakos žanrų vartojimo subtilybes. Popietė 5 klasių mokiniams „Iš praeities į dabartį“ nepaliko abejingų. Išvydę pasaulį mes randame papročių nustatytą tvarką: dainas, pasakas, mįsles, išmintingas patarles. Nesužinosime, kas jų autoriai, nesuskaičiuosime, kiek žmonių tuos kūrinėlius kartojo, dailino, pamiršo ir vėl atgaivino, kol jie buvo užrašyti, ėmė gyventi knygose. Svarbu įsiklausyti į mūsų gyvenimo gausme gerokai pritilusius protėvių balsus ir pasistengti suprasti, ką jie kalba mums, tos pačios žemės vaikams.
Etninė kultūra skatina žmonių saviraišką, ji yra svarbi bendruomenių gyvenime, padeda kultūrą ir švietimą susieti stipriais tarpusavio ryšiais užpildant tradicijų perdavimo iš kartos į kartą šeimose spragas. Puoselėti etnokultūrą svarbu ir aktualu, nes prisilietimas prie senųjų tradicijų ir papročių skatina jaunąją kartą giliau pažinti ir saugoti savo krašto, regiono tradicijas bei kultūros paveldą, bet didžiausią malonumą žmogui teikia bendrystė.
Vilma Šegždienė,
projekto vadovė