Eugenijos v?rin?ius

Versija spausdinimui

Ugn? TIMONYT?

Raseini? rajono Dievogalos kaimo gyventojos Eugenijos Maslauskien?s sodyba yra i t?, pro kuri? vaiuodamas negali nesustoti, kad ir kokiais reikalais beskub?tumei pro al?. Negali nesusirasti tos sodybos eiminink?s ir nepasikalb?ti su ja apie tai, kas vis? ak? traukia. Pagojuk? seni?nas Albinas Renusas sako, kad i sodyba toli grau neb?ra tokia, kokia ji buvo kadaise, ta?iau savita ir u tai ?domi. Pa?ios eiminink?s iandien sodyboje jau nebesutiksite, ta?iau jos ?d?tas tri?sas vis dar stebina.

Senovikos ir paprastos

Pamenu, kai prie kelet? met? ried?dama per Dievogal? kitais reikalais sustojau prie E. Maslauskien?s sodybos, eiminink? i pradi? net nustebo, kad jos kiemas dar ir dabar kakam yra ?domus. Sako, n? i tolo nebelik? ankstesnio jo groio. Senuosius sodybos medius tek? ikirsti, nes juos nebepataisomai sugadinusios kolchozme?iu i kukur?znink? barstomos tr?os, mat alimais buvo aerodromas. Kai pakildavo tr?? bei chemikal? debesys, visiems troku darydavosi. mon?s nuo j? trobose pasisl?pdavo, duris, langus aklinai usidarin?davo, o augmenijai visk? atlaikyti teko. I padebesi? tr?os, pesticidai ant lauk? ne tik dulki? migla krisdavo, bet ir moterik? prie Grinkikio umu? su tr?omis i kukur?zninko ikrit?s kakoks luitas. Jautresni? dekoratyvini? augal? i karto nebelik?, bet ilgainiui net tradiciniai m?s? mediai nebeatlaik?. Tik senovini? m?s? dareli? g?l?s visas negandas pak?lusios.

Kai vyras pamat?

Ta?iau vis tik ne g?l?s iandien pirmiausiai ver?ia sustoti prie E. Maslauskien?s sodybos. Jos ydi atokiau nuo kelio, ir ikart akys u j? neukli?va. G?li? gro? pamatai pasuk?s keleliu ? kiemo gilum?. Pusiaukel?j pasitinkanti g?li? piramid? taip ir nuvilioja gilyn. Eugenija, per 40 met? idirbusi vietos mokykloje biologijos ir geografijos mokytoja, apie augalus tikrai imano. Ir koki? j? ?ia tik n?ra, ta?iau pirmenyb? groio puosel?toja vis tik atiduoda vaikyst?s darelio puomenoms. Tai kartu yra ir prab?gusi? met? prisiminimai. An? laik? panel?s be g?li? darelio, kuriame b?tinai aliosios r?tel?s kerojo, negyveno, tad kone kiekvienas iedas ? mielus prisiminimus nukelia.
E. Maslauskien?s sodyba i kit? jau daug met? isiskiria prie jos besiganan?iomis stirnomis, briediais. ?ia pat sut?pusios tingios mekut?s, pingvin? eimyn?l? ir t. t.
Kiemo eiminink? sako, jog ir ie v?riukai per met? b?gsm? iek tiek aptriuo, kad jie b?t? gra?s, reikia juos danai perdayti, prii?r?ti. Jei laikai nagus priki?s,
v?rin?ius visai neprastai atrodo. Bet metai, prisipa?sta moteris, jau daro savo. Jiems b?gant sunku visk? beapr?pti, ta?iau be graios aplinkos ponia Eugenija gyventi negal?t?.
E. Maslauskien? prisimena ir savitos sodybos pradi?: syk? jos vyras Jonas, kaip ir mes dabar, vaiuodamas keliu kak? panaaus pamat? ir gr??s savo moteriai tar?:
Vaiuojam, k? a tau parodysiu… Jonas buvo i t?, kurie pro grai? sodyb? abejingai praeiti negali, jis neretai ir koki? id?j? i graiai tvarkom? kiem? pasivogdavo.
Ir tuokart jis buvo pamat?s jam labai patikus? v?rin?i?, tik vienas dalykas – pamatyti, o visai kitas – pa?iam visk? padaryti. Ta?iau Jonas buvo ne tik atkaklus, bet ir puikus suvirintojas, tod?l bemat sum?st?, kad pirmiausiai reik?t? i metalo suvirinti karkas?, kur? Eugenijai belikdav? aplipdyti betono mase. Tai daug laiko atimantis
darbas. Bried? apie por? savai?i? lipdiau. Jo pilv? vyras i volo padar?. Prib?g?s i karto visko nesudr?bsi. Reikia po truput?l?, palaukiant, kol pirmasis sluoksnis sustings. Paskui v?l dedi sluoksn?. Lipdiau kaip kregd? lizd? – po k?snel?. Antraip viskas b?t? nusmuk?. Lipdydama po truput? ma?iau, k? reikia padailinti, pataisyti.

v?rys isilakst?
E. Maslauskien? sako, jog nemaai v?riuk? yra itr?kusi? i j? sodybos aptvaro. Ji inanti, kad j? yra ir iaul?nuose, ir Radvilikyje. B?davo, sustos mon?s, pasigro?s ir paprays k? nors panaaus padaryti. Atsisakyti Maslauskai negal?dav?, nes bendramintis bendramint? juk visuomet supranta.
Deja, Jonui ikeliavus Aminyb?n, nors pasigro?ti sustojan?i?j? ir toliau netr?ko, nal? v?rin?iaus veisimu nebeusi?m?, o tik tuos pa?ius gan?. Tai daryti kartais jai pad?davo ir ? namus nuolat parlekiantys trys Maslausk? vaikai – du pedagogai ir medik?. Motina sak?si visuomet ir vaik?, ir an?k? labai laukianti, bet apkrauti j? ?kio
darbais nenorinti. Tod?l iki minimumo sumainusi savo ?kel? ir palikusi tik tai, kas graiai ydi ir visiems ak? diugina. Deja, su metais ir ito pasirod? es? per daug… Bet tai, kas padaryta, vis dar maloniai nuteikia.

Komentarų nėra