Europos paveldo dienos v?l Raseiniuose

Viktoras VITKUS

Europos paveldo dien? min?jimo u�uomazga buvo 1984 metais. Pranc?zijos iniciatyva organizuota istorini? paminkl? atvir? dur? diena. V?liau prie Pranc?zijos prisijung? �vedija, Malta, Danija, �kotija, Turkija ir Belgija. Nuo 1994 met? jas prad?jo min?ti Kroatija ir Lietuva.

�iais metais EPD pavadinimas �Pasl?pti lobiai. Sienin? tapyba�.

Ba�nytin?s dail?s ir architekt?ros tyrin?tojai

B?t? neteisinga sakyti, kad sakralin?s dail?s ir atchitekt?ros tyrin?tojai aplenk? m?s? kra�t?. Architekt?rinius ypatumus tyrin?jo A. Mi�kinis, R. Lau�ikas, M. Rupeikien?, A. Jankevi?ien?, V. Le-vandauskas. 1972 metais menotyrinink? M. Matu�kait? skyr? d?mes? Ariogalos ir Paliepi? ba�ny?i? kremzlinei ornamentikai, med�io dro�ybai. 1991 metais lub? ir sien? tapyba Mila�ai?i? ba�ny?ioje dom?josi E. Ma�rimas. 2007 metais man teko tyrin?ti Raseini? ba�ny?ios centrinio altoriaus strukt?r?, Raseini? cerkv?s ir kra�to medini? ba�ny?i? bei Pae�erio koplyt?l?s sakralin? dail?. Ta?iau kalbant apie sienin? tapyb? ba�ny?i? interjere reikia pripa�inti, kad didel? darb? ?ia nuveik? menotyrinink? Dalia Klajumien?.

Pasl?pta ir sunaikinta tapyba

?vairios stichin?s nelaim?s, ambicingi, da�nai tu�ti sprendimai pasl?p? sienin?s tapybos k?rinius arba juos visai sunaikino. Tegul ne lobius, bet tikrai reik�mingus sakralin?s dail?s pavyzd�ius m?s? regione.

1831 metais sudeg? Ugioni? �v. Kry�iaus ba�ny?ia, statyta 1784 metais.� Joje buvo 3 iliuzi�kai tapyt? altori? retabulai (ret�bulas – skulpt?rin? arba tapyta vir�utin?
(vir� mensos) altoriaus dalis). 1821 metais minimi 5 altoriai. Didysis altorius buvo vadinamas ,,�v?. M. Marijos ?mimo ? Dang?�, �onini? – titulai nenustatyti. 1821 metais minimi �Nukry�iuotojo�, ��v. Roko� ir ��v. Marijos Egiptiet?s� �oniniai altoriai. N?ra tikr? duomen?, ar visi jie buvo tapyti ant sien?. Prad�ioje j? b?ta vienatarpsni?, o nuo 1821 met? � dvitarpsniai. Spalv? gama nenustatyta, tapymo laikotarpis � XVIII a. IV ketv. (apie 1784 m.). Naujai nutapyti XIX a. I p. (tarp 1806 � 1821 m.) retabulai nei�liko, autorius (-iai) taip pat ne�inomas (-i).

Ne�inomyb?s skraiste apgaubti ir Butki�k?s ba�ny?ios 3 altori? iliuzi�kai tapyti retabulai. Dokumentuose jie minimi 1806 metais, o 1841 met? ir v?lesniuose dokumentuose minimos 2 taip pat tapytos vir�utin?s altoriaus dalys. D. Klajumien? teigia, kad prad�ioje �oniniai retabulai vadinosi: ��v. Antano�, ,,�v. Jurgio�, ,,�v. Onos�. Pirmasis retabulas tapytas tamsiai m?lyna spalva. �v. Jurgio ?vairiomis spalvomis. �v. Onos retabulo spalva nenustatyta. Manoma, kad jie tapyti XVII am�iuje.
Duomen? apie autorius n?ra, o ir tapyba nei�liko. Menotyrinink? savo studijoje mini ir Le�?i? XVIII a. pab. iliuzi�kai tapytus dviej? altori? (Nukry�iuotojo ir �v?. M.
Marijos Nekalto Prasid?jimo) retabulus.

I�siskiria i� kit? 3 Vosili�kio ba�ny?ios altori? retabulai, tapyti ant drob?s. Jie buvo dvisparn?s konstrukcijos, spalv? gama nenustatyta. Tapymo laikotarpis � XIX a.
pr.? J? ma�ai i�liko, autorius ne�inomas.

�aiginio ba�ny?ios kunigo u�sakymu (tiksli data ne�inoma) interjero sien? pokarnizines juostas, saikingo dekoro, pastelin?s koloristikos, tap? vietos meistras Stund�ius. Manoma, kad jis dekoravo ba�ny?ios sakykl? ir klausyklas.

2000 metais liepos m?nes? remontuojant Raseini? ba�ny?i? buvo atidengta dailylent?mis apkalta mensa. Raseini? parapijos klebonas Augustinas V. Ruzgys pakviet? specialistus ?vertinti mensos priekin? dal?.� Joje buvo ochros spalvos da�ais tapytas biblijinis motyvas. Buvo si?lyta oficialiai kviesti per� Kauno kult?ros vertybi? apsaugos departament? menotyrininkus atlikti reikiam? ekspertiz?, ta?iau si?lymu nebuvo pasinaudota. Vienuoliai dominikonai eilin? kart? buvo i�kelti. Manoma,
kad tapyba gal?jo b?ti atlikta vieno i� pirm?j? ba�ny?ios dekoravimo metu.

Tarp vertyb?s ir ki?o

Pasitaiko atvej?, kai subtiliai atlikt? dekor? gadina kaimynyst?je esantis besaikis trafaretas. Paupio ba�ny?ios 2 tarpsni? kairiojo altoriaus tabernakulio frontone yra iliuzi�kai nutapytos angel? galvut?s su sparnais. Vir�utinio tarpsnio kra�tuose matome neobarokines iliuzi�kai ant lentos tapytas voliutas (spirali�kai susuktas ornamentas). Tokie architekt?riniai �pagra�inimai� labai disonuoja interjero visumuoje.

Po interjero sien? profiliuotu karnizu yra tapyta klasikinio geometrinio ornamento (jonikas) juosta. Apmaudu, kad po �ia juosta esantis trafaretinis sprendimas nedera su lub? ir sien? subtiliai atliktu dekoru.

Beveik identi�ka situacija yra Mila�ai?i? ba�ny?ioje. Apie 1930 metais klijiniais ir kalkiniais da�ais dekoruotas interjeras. Dekoras saikingas, pastelini? spalv?, pary�kinantis architekt?r?. Jame dominuoja augalinis ornamentas. Ir ?ia pat neprofesionali (arti ki?o) altori? tapyba. 2003 metais, pa�eid�iant paminklosaugines nuostatas, lubos apkaltos plastikin?mis lentel?mis. Taip buvo pasl?ptas dar vienas vertingas dekoras.

Ap�velgus medines ir m?rines Raseini? kra�to ba�ny?ias galima teigti, kad daugiausia sienin?s tapybos tur?jo medin?s ba�ny?ios, ta?iau iki �i? dien? jos nei�liko.
Pasak architekt?s A. Jankevi?ien?s, ba�nyt?li? vidaus dekoras nebuvo sud?tingas: rupiai apta�ytas sienas ir lubas i�da�ydavo keliomis spalvomis, o ypatingais atvejais � papuo�davo tapyba. Tokia technika dekoruot? sien? bei lub? XVII a. pasitaiko ir daugelyje Lenkijos (Szymanski S. 1970) bei Ryt? Pr?sijos medini? ba�ny?i?. U�taisius si?les tarp r?st?, b?davo tapoma tiesiog ant med�io pavir�iaus. Ornamentai, paveikslai su alegorin?mis fig?romis, biblini? scen? vaizdais u�imdavo didelius sien? ir lub? plotus.