Floristinių kultūrų tiltu

Ugnė TIMONYTĖ

Šiluvoje, Dievo malonėmis garsėjančiame kampelyje, vėl gaudžia Šilinių atlaidai. Šiųmečiams atlaidams Šiluvos šventovę išdabino pasaulinio garso floristai.

Pamatyti galės visi

Beveik savaitę prieš atlaidus Šiluvoje dirbo ir kūrė floristai iš viso pasaulio. Šiemet įsteigta visuomeninė švietimo įstaiga „Švento Ignaco Lojolos kolegija“ kartu su partneriais Šiluvoje organizavo tarptautinį floristų kultūrų simpoziumą. Floristai iš Italijos, Ispanijos, Šveicarijos, Lenkijos, Lietuvos ir kt. kūrė vėlyvojo baroko stiliaus inspiruotą floristinį dekorą ir taip puošė Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidams besiruošiančią Šiluvą. Floristai savo kūriniais papuošė įvairias erdves – Švč. Mergelės Marijos gimimo baziliką, koplyčią, sakralią aikštę, kur stovi paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Su tarptautinio floristinių kultūrų simpoziumo darbų paroda, pavadinta „Floristinių kultūrų tiltai“, galės susipažinti visi Šiluvos atlaidų dalyviai, nes ji, atidaryta rugsėjo 1 d., veiks iki atlaidų pabaigos.

Trys guru

Tarptautinei menininkų komandai vadovavo pasaulinio garso floristikos meistrai. Tarp jų – vienas žymiausių pasaulio floristų šveicaras Peteris Hessas, pelnęs aukščiausius pasaulinio lygio floristikos konkursų apdovanojimus, o jo sukurta floristikos meno metodika naudojama įvairiose pasaulio šalyse. Jis – ilgametis Vatikano gėlininkų vadovas ir buvęs asmeninis popiežiaus Jono Pauliaus II floristas. Jis tarp pasaulio gėlininkų jau seniai vadinamas floristikos guru. Atvykęs į Šiluvą, P. Hessas teigė turįs užduotį ne tik pasirūpinti, kad jo koordinuojamų floristų darbai papuoštų Šiluvos erdves ar atliktų dekoracijų vaidmenį, bet ir perduotų tam tikrą žinią, kad tie darbai būtų išjausti ir natūralūs.

Šiluvoje dirbo ir vienos žinomiausių Ispanijos floristikos mokyklos SMILAX vadovas bei pedagogas Pascualis Jordi. Jo taip pat viena iš užduočių buvo perduoti savo mokiniams ir Šiluvos maldininkams žinią, kaip skirtingos floristinės kultūros perduoda savąją patirtį ta pačia tema.

Lietuviškąja patirtimi dalijosi vienas žymiausių Lietuvos floristų, savo meistriškumo pamokomis ir organizuojamais žemės meno renginiais garsėjantis Kauno paslaugų
verslo darbuotojų profesinio rengimo centro profesijos mokytojas Marijus Gvildys. Jis sakėsi savo darbais siekęs įnešti „naujo vėjo ant seno pamato“, kai per floristiką stengiamasi atskleisti Šiluvos dvasią ir išjausti tos vietos unikalumą. Pasak M. Gvildžio, lietuviškos kultūros, tikėjimo, jausmų sklaida Europoje ir buvo vienas svarbiausių šio tarptautinio simpoziumo tikslų.

Mokėsi mokantys

Šiluvoje šalia šių trijų floristikos meistrų dirbo ir 19 jų mokinių. „Mokinys – tik sąlyginė sąvoka, nes tai – floristikos mokslus baigę, savo floristikos verslą turį žmonės ir pan. Tarp jų buvo ir raseiniškė floristė Reda Tamulevičienė, Raseiniuose turinti gėlių parduotuvę „Jonė“. Ji teigė, jog jai ne tik garbė, bet ir laimė dirbti šalia tokių pasaulinio garso įžymybių. Tuo labiau, kad tai nebuvo vien darbas, daug laiko buvo skiriama „pamokėlėms“, diskusijoms. Reda atkreipia dėmesį, kad pati suprantantamiausia pasaulyje yra būtent meno, gėlių kalba, nes čia nebelieka kalbos barjerų, viskas būna paprasta ir aišku.

Kiti simpoziumo „mokiniai“ prisipažino, kad šis darbas jiems buvęs išskirtinis daugeliu požiūrių: pirmiausia, kaip jau minėta, teko dirbti su aukščiausio lygio meistrais. Antra, tai buvo darbas šventovėje ir dar tokioje garsioje. Niekas jiems neaiškino, ką jie ir kaip turi daryti, jie patys privalėję ieškoti, pajausti ir surasti savus sprendimus. „Vieną dieną tiesiog ieškojome minčių. Bandėme sukurti kitaip, nei buvo. Vėlgi, per daug įsijausti negali, nes tai – šventovė, mūsų darbai to gožti negalėjo. Ir su spalvų žaismu čia reikia elgtis atsargiai, tokiai vietai labiau dera pastelinės, ramios, neužgožiančios spalvos“, – aiškino viena simpoziumo dalyvių. Reda atkreipė dėmesį į girliandose esančius vaisius: „Gal ne kiekvienam čia apsilankiusiam tokios jos bus ir priimtinos, bet tai yra simbolių kalba. Bažnyčia ir auka.“ „Visuomet pasieksime tikslą ir būsime suprasti, jei laikysimės tikrųjų vertybių. Kokie mūsų pagrindiniai vertybių stulpai? Šeima, tikėjimas, tradicija… Ir štai pažvelkite, kas išėjo: susirinkome skirtingų kultūrų žmonės, visi užaugę ant skirtingų pamatų, o kai pažiūri į mūsų sukurtas girliandas, kiek jose bendro.“

Šiluviškiams gražu

Šiluvos žmonės nuoširdžiai džiaugiasi savitai išdabinta Šiluva. „Aš esu senosios kartos moterėlė, todėl ir žodis „floristika“ man yra per mandras. Man bažnyčioje gražu gėlės. Ypač baltos lelijos, didelės puokštės. Net nebūčiau pagalvojusi, kad ant altoriaus galima padėti saulėgrąžų ar obuolių. Bet kai dabar žiūriu – visai ne špėtnai atrodo. O kai dar žinome, kad tie meistrai net pačiam popiežiui įtiko, tai ką čia besakysi“, – kalbėjo 82-iejų Petronelė. Keletu metų jaunesnė jos draugė Jogasė pripažino, kad bažnyčią papuošusios girliandos yra gražu: „Gėlės bažnyčioje yra gražu, bet jos tikrai labai užgoždavo pačią bažnyčią. Man dabar labiau patinka.“ „Žinote ką aš pasakysiu: viskas, kas yra daroma Dievo garbei, yra gerai. Svarbu, kad malda nuoširdi būtų, o gėlė, ar ji šiokia, ar ji tokia, man neturi reikšmės“, – pokalbį užbaigė Antanas, bet nusifotografuoti prie kieme papuošto altoriaus vis tik panoro. Šiluvos žmonėms malonu ir tai, kad šioje išskirtinių meistrų komandoje dirbo ir jų Reda, nes savi marškiniai visuomet arčiau kūno.

Bažnyčią puošę meistrai sakė, kad jiems svarbu buvę ne tik papuošti bažnyčią, bet ir pasirūpinti, kad puošmenos nesuvystų visą atlaidų laikotarpį. Simpoziumo organizatoriai išreiškė viltį, kad šis renginys taps kasmetinis, o žinią apie Šiluvą ir Lietuvą kasmet į savas šalis išsiveš vis nauji įvairių šalių menininkai ir jų pedagogai.