[1]Senov?s Graikijoje apie beviltišk? ligon? sakydavo, kad jam pad?ti gali nebent salieras. Gydom?j? savybi? gausa tik ?esnakas juos lenkia. Daug garb?s yra tek? šiai daržovei. Buvo laikas, kai iš salier? lap? pindavo vainikus varžyb? nugal?tojams, buvo ir kai juos pindavo laidotuv?ms…
Salierai tonizuojan?iai veikia vis? žmogaus organizm?. O ir j? skonis nuostabus, kaip baravyk?. Dabar, kai pastarieji tokie brang?s, galima ir sve?ius pavaišinti, neatskirs… Labai skanios ir aromatingos salier? sultys, ypa? sumaišytos su mork? ar obuoli?. Taip pat labai vertingi ši? daržovi? lapai.
Salierai labai naudingi žmogaus sveikatai. Jie gerina apetit?, virškinim?, ypa? tinka prie sumažinto skrandžio r?gštingumo. Salier? biologiškai aktyvios medžiagos gerina nerv? sistemos veikl?, organizmo atsparum? infekcin?ms ligoms, inkst? darb?. Nustatyta, kad salierus tinka valgyti sergant širdies ir kraujagysli? ligomis, reumatu, akmenlige. Visk? ir išvardinti sunku…
Nelengva salierus auginti jau vien tod?l, kad ilgokas j? vegetacijos periodas. Antai daigus pasodinus, šakniavaisiniai salierai užauga per 140 dien?, lapkotiniai – 120 dien?. Salierai s?jami anksti, kovo pradžioje ar viduryje. Salier? s?klos labai smulkios, viename grame j? 2400! Tod?l s?jama labai sekliai, tik 1-2 mm gyliu. S?klos ? žem?s pavirši? vos ?spaudžiamos ar užberiamos plonu sm?lio sluoksneliu. Salier? s?klos dygsta ilgai, 15-20 dien?, tai patartina prieš s?j? vien? par? pamirkyti.
Viena geriausi? salier? veisli? yra olandiški BRILIANT, pranc?ziški MONARCH, lenkiški EDWARD. Šios veisl?s salierai užauga dideli, apie 1 kg svorio, minkštimas baltas, aromatingas. Gerai laikosi per žiem?. Verta žinoti, kad salier? daigus lauke reikia sodinti ne giliau, nei jie augo daigyne. Pasodinus per giliai, užauga mažesni šakniavaisiai su gausiomis šonin?mis šaknimis.
Daigai – tik durpžemiuose
Iki daig? auginimo liko nedaug laiko, tod?l daugelio daržinink? r?pestis, kaip š? darbel? lengviau nudirbti. Literat?roje daigams auginti paruošta žem? vadinama substratu, o j? b?na ?vairi?. Vieni juos gaminasi patys, imdami geresn? daržo žem? ar iš anksto paruošt? kompost?. Bet daržo žem? b?na per sunki, neporinga, nelaidi vandeniui, dar užkr?sta ligomis ar kenk?jais. Taip ir vargsta daigeliai, vargstame ir mes. Ne visos durp?s daigams auginti tinka, jos turi b?ti pakalkintos, praturtintos maisto medžiagomis.
Mažiausiai r?pes?i? b?na, kai daigams auginti naudojame durpi? ?moni? pagamintus substratus. Durp?s b?na persijotos, pakalkintos iki daigams reikalingo pH 5,5-6,5, prid?ta tr?š? – makro ir mikroelement?. Ta?iau reikia atsiminti, kad j? užtenka tik s?klyt?s sudygimui ir pirmiesiems lapeliams. V?liau, daigelius išpikavus ? puodelius, kaskart laistant reikia ? vanden? ?d?ti tirpi? kompleksini? tr?š? su mikroelementais. Labai gerai tinka Kemira FERTICARE arba NUTRIFOL 0,2 % tirpalas, tai apie 20 g tr?šos 10 litr? vandens. Galima naudoti ir skystas kompleksines tr?šas. Saul?tomis dienomis laistoma dažniau, bet reikia steb?ti, ar ne?mirksta žem? puodeliuose. Daigelio šaknims ir oro reikia, o pasitaiko, kad j? perliedami mes tiesiog daigel? paskandiname. Tada jis pagelsta, nyksta, neauga, kartais ir ž?na…
M?s? rajone, kaip pasteb?jome, daugiausia pardavin?jami Agrochemos, Durpetos, Sulinki? durpyn? substratai. Jie b?na universalios paskirties bei atskiri pomidorams ir paprikai, agurkams, g?l?ms. Maisto element? santykiai juose kiek skirtingi, pritaikyti kiekvienai augalo r?šiai. Dar yra gaminami substratai, praturtinti organin?mis tr?šomis. Jie labiau tinka agurkams, pomidorams, sodinant daigus, ?d?ti ? duobutes. M?s? nuomone, tamsesni, juodos spalvos žemutinio tipo durpi? substratai yra geresni, patikimesni. Puresni, rudesn?s spalvos aukštutinio tipo durpi? substratai dažniau naudojami g?l?ms. Taupant lit?, pramoniniu b?du pagamintus substratus galima maišyti su kompostu, gera vel?nine žeme, o ir sm?liu.