Žied?n? JUŠKYT?
[1]Iki nauj?j? mokslo met? neliko n? pus?s m?nesio. Kanceliarini? preki? parduotuvi? savininkai, leid?jai bei uniform? siuv?jai jau pradeda trinti rankomis – j? pinigin?s piln?ja ir dar smarkiai papiln?s, nes t?kstan?iai t?v? jau prad?jo ruošti savo atžalas mokslo metams. Vienas iš svarbiausi? klausim? pasiruošimo procese – kiek reik?s pinig?? Apie patirtas ir dar planuojamas išlaidas sutiko papasakoti antroko ir antrakursio studento mama Loreta bei greitai ? tre?i? gimnazijos klas? eisianti Viktorija ir jos t?vai.
Pradinuko apranga: kiek?
Šiemet Loretos jaunesnysis s?nus eis ? antr? klas? Raseini? Šaltinio pagrindin?je mokykloje. Pernai, kada vaikas prad?jo lankyti pirm? klas?, buvo galima pasirinkti – pirkti mokyklos uniform?, ar ne. Jei pirmok? t?vai dar neskub?jo užsakyti uniformos, gal?jo kažk? panašaus – m?lynos spalvos – nupirkti iš parduotuv?s. Šiemet antrokams mokyklin? uniforma privaloma. Baigiantis pra?jusiems mokslo metams moksleiviai, dar neturintys uniform?, buvo matuojami. T?vai vaikams užsak? r?belius. Kalbinta antroko mama pasakojo, jog s?nui užsak? polo marškin?lius ir megztinuk?. Pradinis ?našas – 40 lit?. Šia suma padengiamos išlaidos už marškin?lius, nes Raseini? Šaltinio pagrindin?s mokyklos svetain?je rašoma, jog b?tent tiek jie kainuoja. Gavus uniform?, reik?s sumok?ti likusi? kain?. Mokyklos svetain?je rašoma, kad megztuko kaina svyruoja nuo 75 iki 85 lit?.
Apatin? dal? – kelnes – reikia nusipirkti patiems. Antroko mama sak?, jog tai kainuos apie 55 litus. Vadinasi, vienas naujas pradinuko aprangos komplektas kainuos nuo 165 iki 180 lit?.
Pašnekov? užsimin? ir apie reikaling? sportin? aprang?, kuriai irgi teks skirti apie 100 lit?. Raseini? Šaltinio pagrindin?je mokykloje mergait?s dar gali papildomai išsirinkti sarafan? ar sijon?. Pastarieji atitinkamai kainuoja nuo 95 iki 110 lit? ir nuo 70 iki 80 lit?.
Uniform? pliusai ir minusai
Nemažai problem? t?vams kyla d?l to, kad moksleiviai matuojami pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, kada pasibaigia mokslo metai. Dažnai vaikai per vasar? stypteli ne vien? centimetr?, pastamb?ja. T?vai stengiasi tai numatyti ir vadovaudamiesi uniform? siuv?j? patarimais, užsako vaikui didesn? r?b?. Ta?iau atsitinka ir taip, kad vaikas per kelerius metus paauga vos kelet? centimetr?, o per vasar? gali ir visai nepasikeisti. Moksleivi? t?vai privalo „dalyvauti loterijoje“ – tiks atžalai uniforma pradedant naujus mokslo metus ar ne. Kita pašnekov? – Viktorija – šiemet Raseini? Šaltinio pagrindin?je mokykloje baig? dešimt? klas? ir ateinan?ius dvejus metus ketina mokytis Prezidento Jono Žemai?io gimnazijoje. Mergina bus gimnazist? tre?iok?. Ir su Viktorijos šeima pakalb?jau apie mokyklin? uniform?. Š?kart – apie gimnazijos.
Pasak pašnekov?, nauja gimnazist?s uniforma kainuoja 150 lit?. Merginoms siuvami juodi sarafanai. Kai kurios gimnazist?s siekia sutaupyti kelis litus ir uniform? nusiperka iš gimnazij? pabaigusi? mergin?. Pasak vienos gimnazist?s, ji sarafan? ir švarkel? nusipirko už 90 lit?. Tiesa, merginoms švarkai neb?tini. Vaikinams jie privalomi. Švarkus gimnazistai perka iš parduotuvi?, o kaina priklauso nuo gaminio kokyb?s ir parduotuv?s, iš kurios perkama.
Šaltinio mokykloje uniforma d?vima kasdien. Išimtis – penktadienis. Mokiniams t?dien leidžiama ? mokykl? ateiti vilkint laisvo stiliaus drabužiais. Gimnazijoje uniformos d?vimos tik šven?i? dienomis ir bud?jimo metu.
Viktoro Petkaus pagrindin?s mokyklos mokiniams uniform? d?v?ti kol kas nereikia.
Kanceliarin?s priemon?s: kiek?
B?simojo antroko mama Loreta sak?, jog pernai paruošti atžal? ? mokykl? buvo šiek tiek sunkiau. „Ruoštis antrai klasei yra lengviau, nes daug k? žinai“, – pripažino ji. Loreta jau po truput? perka s?nui kanceliarines priemones. Moteris rod? nupirkusi kelis plonus s?siuvinius langeliais. Vienas kainavo apie 1,30 Lt. „Jei ant viršelio yra gražesnis paveiksl?lis, iškart kaina didesn?“, – pasteb?jo moteris.
Mama Loreta svarst?, kiek šiemet reik?s pinig?, norint nupirkti reikalingiausias kanceliarines priemones mokyklai: „Tušinukai, pieštukai, s?siuviniai, penalas kainuot? apie 100 lit?. O jei dar kuprin?, pratybos…“. Kaip žinome, kuprini? kainos ?vairios, priklausan?ios nuo prek?s kokyb?s. Vieniems metams pratyb? kain? galima apytiksliai paskai?iuoti. Kaip sak? mama Loreta, pernai pirmokui reik?jo aštuoni? dali? pratyb?. Viena dalis kainuoja 11–12 lit?. Jei reik?t? pirkti visas pratybas vienu metu, tekt? pakloti apie 100 lit?. „Dabar, kai gausim algas, eisim visko pirkti. Ar jau?iasi? Tai aišku. Dar s?n? student? turiu, jam reikia ?d?ti pinig?. Ir viskas – algos n?ra“, – apie nauj? moksl? met? r?pes?ius pasakojo pašnekov?.
T?vai, ruošiantys dukr? ? gimnazij?, šiuo metu šiek tiek sutrik?: „Ne?sivaizduojam, k? reik?s pirkti. Nežinom, ar reik?s pirkti koki? pratyb?“, – g?ž?iojo pe?iais b?simos gimnazist?s t?vas. „Žinoma, reik?s s?siuvini?, rašikli?. Mokslo met? pradžiai šio bei to jau esam nupirk?“. Viktorijos šeima sp?ja, kad mokslo met? pradžiai, neskai?iuojant bendron sumon išlaid? pratyboms, tur?t? užtekti 60–70 lit?.
Vadov?liai ir pratybos
Didži?j? dal? vadov?li? mokiniams par?pina mokykla. Pratybas reikia pirkti patiems. Dažniausiai pratybas naudoja žemesni? klasi? mokiniai, ypa? pradinukai. Pasak b?simo antroko mamos, pirmoje klas?je reik?jo nupirkti aštuonerias pratybas – ketverios pratybos skirtingiems dalykams po dvi dalis.
Kitokia situacija yra su užsienio kalb? vadov?liais. Kiek ?manoma, mokyklos iki tre?ios gimnazijos klas?s par?pina vadov?li?. Vis d?lto kai kurie mokiniai prašo t?v? pirkti nauj? vadov?li?, kad ? juos b?t? galima rašyti, o kitais metais parduoti jaunesniesiems už mažesn? kain?. Pagrindini? mokykl? mokiniai, mokydamiesi užsienio kalbos, kas dvejus metus gali nusipirkti nauj? komplekt? – knyg? ir pratybas – maždaug už 50 lit?.
Dažnai t?vai nuog?stauja išgird? apie užsienio kalbos vadov?li? ir pratyb? kainas. Raseini? miesto tre?i? klasi? gimnazistams, vardan kokybiško, ?domaus ir patogaus mokymosi, si?loma pirkti naujus vadov?lius ir pratybas, kurie kainuoja apie 50 lit?. Suma nemaža, ta?iau negalima pamiršti, jog mokiniams vadov?liai tarnaus iki pat mokyklos baigimo – dvejus metus. Vis d?lto ši?, naujesni? vadov?li?, galima atsisakyti ir mokytis iš senesni?, kuriais apr?pina mokykla.
Atsargiai – akcija!
Art?jant rugs?jui prekybos centrai ir kanceliarini? preki? parduotuv?s stengiasi pritraukti vis daugiau pirk?j?. Si?lo prekes kuo spalvingesnes, patrauklesnes ir neva kokybiškesnes. Ruošiamos d?mes? traukian?ios reklamos, si?lomos akcijos, dalijami nuolaid? kuponai. Pastaruosius du dalykus reik?t? sekti itin atidžiai. Pavyzdžiui, parduotuv?je A kainos gali b?ti žymiai didesn?s negu parduotuv?je B, ta?iau parduotuv?je A apstu nuolaid?, kurias pritaikius kainos tampa tokios pa?ios, kaip ir parduotuv?je B, arba netgi vis tiek didesn?s. Vis d?lto pirk?jui visuomet smagiau eiti ten, kur kainos neva mažinamos.
Viktorijos ir jos t?v? klausiau, ar jie pastebi kain? skirtumus skirtingose parduotuv?se. B?sima gimnazist? sak?, jog didelio kain? skirtumo nepastebinti. „Kol cent? skai?iuoti nereikia, n?ra problemos. Žinai, kad reikia nupirkti, ir perki, – sak? b?simos gimnazist?s t?vas.
Mokantis reikia pinig?
Pernai mama Loreta ? t? pa?i? mokykl? išleido du s?nus: vien? – ? pirm? klas?, kit? – ? dvylikt?. Atrodo, nemenkas išbandymas. Pirmok? paruošti mokyklai buvo sunkiau, nes reik?jo pasir?pinti viskuo – nuo pieštuko iki kuprin?s. Vyresnysis s?nus mokyklai pasiruoš? pats, jo reikm?ms išlaid? susidar? mažiau, ta?iau viskas išsilygino per mokslo metus. Dvyliktokus turintys t?vai priversti pla?iau atverti pinigines paskutiniosioms švent?ms mokykloje – šimtadieniui, paskutiniam skambu?iui, išleistuv?ms.
B?simos gimnazist?s t?v? paklausiau: kada dukr? paruošti mokyklai yra sud?tingiau – pirmai klasei ar dabar, kai Viktorija bus gimnazist?? „Manau, kad vienodai. Kai vaik? leidi ? pirm? klas? – turi viskuo pasir?pinti, taip ir dabar“, – ? klausim? atsak? b?simos gimnazist?s mama.
T?vas, atsakydamas ? t? pat? klausim?, atsižvelg? ? ekonominius poky?ius: „Prieš dešimt met? visai kita lito vert? buvo. Šiandien už t? pat? lit? galima žymiai mažiau nupirkti. Atlyginimai sumaž?jo, o kainos padid?jo“.