Gandrai prie kriz?
ar?nas BARKAUSKAS
Keistas ryys
Mus palieka gandrai. Jie iskrenda paskui vasar?, kuri jau rengiasi tolti nuo Lietuvos. Ta?iau gandrai paliko ir ger? ini? Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau kelinti metai did?ja gimstamumas. Kai kuriuose miestuose vaikai jau nebetelpa ? darelius. Nieko keista, juk, kaip teigia gamtininkai, Lietuvoje iais metais per?jo per 20 t?kst. balt?j? gandr? por?. Sp?jama, kad Lietuva yra ta Europos alis, kuri? gandrai m?gsta labiausiai. Net ir perkeltine prasme.
Remiantis Europos S?jungos (ES) statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, gimstamumo rodiklis Lietuvoje auga spar?iau nei daugumoje kit? Europos ali?.
?domu tai, kad gimstamumo tendencijos ir gandr? skai?ius Lietuvoje tarsi susij? dydiai. Gimstamumas m?s? alyje buvo maiausias 1993 2003 metais. Nuo 2004
met? jis prad?jo augti ir iuo metu tas augimas, kaip teigiama, yra spar?iausias tarp ES ali?. B?tent 2004 metais Lietuvoje spar?iai daug?jo gandr? ir, kaip min?ta, da-
bar Lietuvoje j? yra daugiau nei kitose ES alyse.
Tad ryys tarp gandr? ir naujagimi? galb?t turi kakokias ami? gl?dumoje slypin?ias s?sajas, kurios mums dabar yra visikai nesuvokiamos arba anekdotikos. Tipikas juokelio pavyzdys. Petriukas su sesute klausia senel?s: Senele, ar tu inai i kur vaikai atsiranda? Be abejo. Juos gandrai atnea. Petriukas atsisuka ? sesut?: Davai, pasakom teisyb?, o tai ir numirs nieko neinodama…
Nenusp?jama ateitis
Did?jantis gimstamumas rodo ir tai, kad mon?s labiau pasitiki ateitimi. Ta?iau pastarosiomis savait?mis giedr?jan?ias perspektyvas v?l ?m? drumsti Amerikos platumose besiformuojantis ekonominis tor-nado. Nuog?staujama, kad jis, l?kdamas vir Atlanto vandenyno ir Vakar? Europos valstybi?, ?gaus naujos griaunamosios j?gos, po kurio laiko ims niokoti Lietuv? ir idraskys ?ia susuktus gandr? lizdus.
Antai spaudoje cituotas amerikietis, socialini? moksl? daktaras Rodnis Sapingtonas mano, kad Europa labiau nei Amerika yra paeidiama kriz?s. Nejaugi esame naujos kriz?s ivakar?se?
Ta?iau amerikie?iai mano, jog tai ne antroji ekonomikos kriz?, o pirmosios t?sinys. 2008 metais prasid?jusi kriz? tiesiog dar nepasibaig?. Iki iol nebuvo akivaizdaus
ekonominio pager?jimo, po kurio viskas v?l i naujo krist? emyn. Banguoja ir t?siasi to paties reikinio kreiv?, susijusi su globaliais viso pasaulio ekonomikos poky?iais. Ir toliau tr?ksta darbo viet?, mon?s neskuba leisti pinig? dideliems pirkiniams, nepuola imti nauj? paskol? namui ar automobiliui.
Sugeba mobilizuotis
Amerikie?iai pasteb?jo, kad mon?s re?iau lankosi restoranuose, o pastarieji iki iol link? atleidin?ti vir?jus, kep?jus, padav?jus. Vystantis tokiems reikiniams, nutraukiamos sutartys su maisto tiek?jais ir ve?jais, ma?ja usakym? ?kininkams, ir tai klibina ekonomin?s s?rangos pamatus.
Labai svarbu, kaip mon?s reaguoja ? kriz?. Ne kart? buvo pasteb?ta, jog, pavyzdiui, Amerikoje, skirtingai nuo Lietuvos, ekonominiai sunkumai nesuk?l? pasyvaus
verklenimo, bet mobilizavo mones. Tai labai amerikietika: ne sk?stis, o susikaupti ir imtis to, k? pats gali. Daug moni? Amerikoje prad?jo m?styti taip: privalau pats
pasir?pinti savimi, nes bankais pasitik?ti negaliu, valstyb?s institucijomis irgi. Amerikie?iai nustojo kreipti d?mes? ? tai, k? daro valdia, bet patys veik?. Suk?r? daug
nauj? paslaug?. Pavyzdiui, gatv?je buvo dalinami lankstinukai, si?lantys usisakyti kartos kavos internetu. Atve bet kur bet kuriuo paros metu. Daugelis paslaug? buvo perkelta ? internet?, taip sutaupyta nuomos ilaid?, sumainta darbuotoj?.
Pasteb?ta, jog kriz?s metu Amerikoje mon?s prad?jo pirkti maiau maisto, ta?iau vis daniau rinkosi kokybikesn?, nors ir brangesn?. Logika tokia: turiu r?pintis savimi ir savo sveikata, nes neinia, kas bus rytoj.
Lankstumas tvirtumo poymis
Globalius ekonominius procesus nagrin?jantys analitikai jau senokai
pasteb?jo, jog Amerikos ekonomika daug lankstesn? nei ES ali?, ta?iau tas lankstumas kainuoja. Amerika nebijo keistis, bet keisdamasi daug moni? palieka u borto. Jei neprisitaikei ir ikritai tai tavo problema. Garsiau padejuok gal tave igirs ir pasir?pins tavimi Vyriausyb?s institucijos. O Europa bijo palikti mones u borto.
Europoje tebebandoma vadovautis humanistine etika sprendiant ekonomines problemas. Amerikie?i? nuomone, tokios nuostatos, deja, n?ra perspektyvios, vedan?ios grei?iau ? aklaviet?, nei parodan?ios ieit? i situacijos.
JAV didel?se bendrov?se vadovai kei?iasi danai. Apytikslis laikotarpis, per kur? pasikei?ia vadovas vos 13 m?nesi?. Tai reikia, kad privalai susikurti strategij? ? priek? porai met?, kai tau v?l teks iekotis naujo darbo. Laikai, kai koks nors bendrov?s vadovas savo k?d?je s?d?davo kelis deimtme?ius jau praeityje. Teigiama, jog
to Amerikoje daugiau niekada nebus.
Technologijos pasikei?ia per savait? ar m?nes?, tod?l universitete imokti dalykai labai greitai netenka vert?s. Poky?i? spartumas veikia asmenin? gyvenim? ir j? iderina. Ta?iau atsparieji ?gauna iskirtinio lankstumo.
Viskas kei?iasi, bet daug kas ilieka
Ta?iau gali b?ti, kad amerikie?iams, o tuo pa?iu ir visam kitam Vakar? kult?ros pasauliui, ? kart? demonstruoti gyvatiko lankstumo neprireiks. Taip leidia teigti Amerikoje vyraujan?ios makroekonomin?s tendencijos. Investicijos nesuma?jo, vyriausyb?s obligacij? pirkimas nel?t?ja. Ne vienas analitikas pabr?ia, jog vien pagal valstyb?s skolinimosi reiting? negalima daryti ivad? apie naujos kriz?s gr?sm?.
Reiting? sumainimas yra politinis ingsnis, atsakas ? politin? pocij? interes?, kurie apsunkina politinius sprendimus, ta?iau negali sugriauti ekonomikos, – tvirtina socialini? moksl? daktaras R. Sapingtonas.
Ta?iau ko vertos tokios ivados, kai patys amerikie?iai nuolat kalba apie nereg?t? proces? dinamik? ?vairiose visuomen?s gyvenimo srityse. Kas iandien atrodo teisinga ir racionalu, netrukus gali ?gauti labai abejotin?, efemerik? ar net karikat?rik? pavidal?.
Tai i dalies pripa?sta ir pats R. Sapingtonas usimindamas, kad galingiausios valstyb?s pilie?iai prarado ateities nusp?jamumo jausm?.
Dabar labai svarbu imokti gyventi suvokiant, jog viskas labai greitai kei?iasi. O paguosti gali supratimas, kad vis d?lto mus supa ir amini, per imtme?ius susiformav? ir iki iol visikai nepakit? reikiniai. Pavyzdiui, gandrai.
Ir perkeltine ir tiesiogine prasme. Jei j? daug?ja, tai reikia (visomis prasm?mis!), jog gyvenimas Lietuvoje nestovi vietoje ir i jo galima tik?tis daug prasming? dovan?, tik, anot klasiko, nereikia ting?ti pasilenkti, nes tos dovanos danai guli tiesiog mums po kojomis.
