GANDRO IR GERV?S DRAUGYST?

Versija spausdinimui

Valerija JASAITIEN?

Gandras gerv? susitiko, nors i karto nepatiko.
Kas per pauktis tu esi, iek tiek ? mane panai.
Tu?ios balos, varli? n?ra,
k? man veikti vis? dien??
Gandras si?l? gervei draugyst?
arba grai? bi?iulyst?.

Gerv? gandr? painojo,
kai jis k?droje varli? iekojo…
Pasikviesiu ? sve?ius,
itas ilgis gal ilgai neusibus.
Jau geriau, negu viena. itokia grai diena…

Gervei pinasi mintis, nepatinka jis i vis.
Bet pabuvusi viena, v?l pas gandr? tekina.
Gandras v?l skrenda gerv?s link,
bus grei?iau negu aplink…

V?l abudu susitiko, nors vienas kitam ir nepatiko.
Gerv? man ne?domi, jos pilka spalva gan negrai.
iandien gandr? v?l ma?iau, gal nueiti i ar?iau.
Nors danguje pilka d?m?, bet nueit nenuod?m?.
Kai tik gandro nematau,
atrodo pra?jo metai, gal daugiau…

Taip ir t?s?s j? draugyst?,
Kol pasibaig? jaunyst?.
Ir v?liau jie susitiko, nors nei vienam nepatiko…
O vienatv? vis sunk?ja ir senatv? jau art?ja.
Gal tik dabar gandro ir gerv?s meil? prayd?jo…

Komentarų nėra