GANDRO IR GERVĖS DRAUGYSTĖ

Siųsti Versija spausdinimui

Valerija JASAITIENĖ

Gandras gervę susitiko, nors iš karto nepatiko.
Kas per paukštis tu esi, šiek tiek į mane panaši.
Tuščios balos, varlių nėra,
ką man veikti visą dieną?
Gandras siūlė gervei draugystę
arba gražią bičiulystę.

Gervė gandrą pažinojo,
kai jis kūdroje varlių ieškojo…
Pasikviesiu į svečius,
šitas ilgšis gal ilgai neužsibus.
Jau geriau, negu viena. Šitokia graži diena…

Gervei pinasi mintis, nepatinka jis iš vis.
Bet pabuvusi viena, vėl pas gandrą tekina.
Gandras vėl skrenda gervės link,
bus greičiau negu aplink…

Vėl abudu susitiko, nors vienas kitam ir nepatiko.
Gervė man neįdomi, jos pilka spalva gan negraži.
Šiandien gandrą vėl mačiau, gal nueiti iš arčiau.
Nors danguje pilka dėmė, bet nueit nenuodėmė.
Kai tik gandro nematau,
atrodo praėjo metai, gal daugiau…

Taip ir tęsės jų draugystė,
Kol pasibaigė jaunystė.
Ir vėliau jie susitiko, nors nei vienam nepatiko…
O vienatvė vis sunkėja ir senatvė jau artėja.
Gal tik dabar gandro ir gervės meilė pražydėjo…

Komentarų nėra