Garbės pilietis J. Novelskis: „Svarbiausia – ekonomika“

Albinas STAKAUSKAS

Raseinių rajono garbės pilietis Jonas Novelskis šį rudenį atšventė 85-ąjį gimtadienį. Ilga, įdomi ir turininga šio Raseinių miestui itin nusipelniusio žmogaus biografija.
Didžiąją darbo stažo dalį jis susikrovė dirbdamas vadovaujamąjį darbą. Tačiau, pavyzdžiui, sovietmečiu, niekuomet nebuvo komunistų partijos nariu, nors ir ne kartą
buvo raginamas. Užtat jam vadovaujant Tarpkolūkinė statybos organizacija pastatė 804 gyvenamuosius namus, 27 mokyklas, 7 kultūros namus, 118 karvidžių, 65 kiaulides, 38 grūdų sandėlius, 13 mechaninių dirbtuvių. Praktiškai Raseiniai buvo prikelti iš griuvėsių. J. Novelskis organizavo pagalbinius verslus, kurie duodavo didžiulį pelną, o kartu ir gerus atlyginimus darbuotojams. Įmonė savo žmonėms pastatė poilsio namus Nidoje, gerino kitas socialines sąlygas, plėtė veiklą.     

Dabar gerbiamasis Jonas, atrodo, turėtų mėgautis užtarnautu poilsiu, tačiau kur ten! Vieną dieną jį sutiksi Savivaldybės kabinetuose duodantį patarimus rajono valdžiai, kitą dieną jis pataria vienam piliečiui, kaip reikia teisingai statyti namą, trečią – kaimynas teiraujasi, kaip teisingiau suprojektuoti sklypą ir panašiai…      Su Jonu Novelskiu apie praėjusius metus gali kalbėtis be galo ir niekada nenusibos. Tai puikus pašnekovas, kiekvieną įdomesnį gyvenimo momentą apipavidalinantis
gyvais pavyzdžiais. O ta praeitis ne visuomet buvo lengva. J. Novelskis gimė 1926 m. rugsėjo 30 d. Trakų apskrities Kaišiadorių valsčiuje septynių vaikų šeimoje. Teko ir bandas ganyti, ir kitus žemės ūkio darbus dirbti. Beje, Jonukui patiko jų šeimoje esanti tvarka: bet kokiu atveju – ar lietus užeina per šienapjūtę, ar kitas pavojus, visada buvo laikomasi režimo, pavyzdžiui, jeigu pietūs, tai visi pietauja ir taip toliau. Vėliau J. Novelskis siekė mokslų, studijavo, neramiais pokario metais išbandė ne vieną darbą. Nuo 1955 m. apsigyveno Raseiniuose ir visas jėgas atidavė mūsų rajonui puoselėti ir gerovei kelti. Asmeninis Jono gyvenimas taip pat susiklostė sėkmingai: su šviesios atminties žmona Apolonija susilaukė trijų dukterų, kurios padovanojo penkis anūkus.    

Vis dėlto su Garbės piliečiu įdomu pakalbėti ir apie nūdienos problemas, todėl nieko nelaukęs paklausiu, ką jis mano apie Raseinių miesto tvarkymą. Pavyzdžiui, apie
naujų gatvių tiesimą ir Vytauto Didžiojo gatvės rekonstrukciją. „Aš viską vertinu ekonomiškai. Vietos automobiliams pastatyti trūksta, bet toje vietoje, kur padarytos aikštelės, turėjo lieti asfaltą, juk jis tris kartus pigesnis nei plytelės“, – tikina J. Novelskis. Pasak jo, daugelis tiek centrinės, tiek vietinės valdžios sprendimų ekonominiu požiūriu ne visada būna logiški. „Štai svarstomas klausimas dėl dviračių tako nutiesimo į Šiluvą ir kryžių kelio pastatymo. Kelias gerai, bet jis mums nieko neduos. Šiluvoje reikia pastatyti gamyklą, kurioje dirbtų bent pora šimtų žmonių. Kažkada sausinome durpynus, kad panaudotume vietiniam kurui. Gaminome briketus. Po to buvo daug kas neteisėtai privatizuota. Tačiau ir dabar atrodo, kad ekonomika niekam nerūpi“, – atviravo Jonas. Jis stebisi, kodėl kiekviename rajone, pavyzdžiui, pagal Dubysą įkurti regioniniai parkai ir niekas negali juose imtis ekonominės veiklos. Tuo tarpu netolimoje praeityje niekas netrukdė Dubysai sukti malūnus ir tiekti elektros energiją tiems patiems Raseiniams. „Sako, kad kultūrai duoda per mažai pinigų, bet lyginame skirtingus dalykus. Vienas dalykas, šalys, kurių bendras vidaus produktas yra kelis kartus didesnis nei mūsų, kitas – situacija, kurioje esame. Jei sutvarkytume ekonomiką, tuomet ir kultūrai būtų galima pridėti“, – aiškina J. Novelskis.    

Dar ilgai tą popietę kalbėjomės su Garbės piliečiu. Stebino šio žmogaus apsiskaitymas, gilios istorijos žinios, didelė erudicija, aiški pilietinė pozicija, mokėjimas vaizdžiai kalbėti, sveiko humoro jausmas ir neįtikėtinas darbštumas. Džiugu, kad šis garbus žmogus gali patarti ne vienam besikreipiančiam raseiniškiui, padėti savo patirtimi ir įžvalgomis, pasidalinti žiniomis.