Garb?s pilietis J. Novelskis: �Svarbiausia � ekonomika�

Albinas STAKAUSKAS

Raseini? rajono garb?s pilietis Jonas Novelskis �? ruden? at�vent? 85-?j? gimtadien?. Ilga, ?domi ir turininga �io Raseini? miestui itin nusipelniusio �mogaus biografija.
Did�i?j? darbo sta�o dal? jis susikrov? dirbdamas vadovaujam?j? darb?. Ta?iau, pavyzd�iui, sovietme?iu, niekuomet nebuvo komunist? partijos nariu, nors ir ne kart?
buvo raginamas. U�tat jam vadovaujant Tarpkol?kin? statybos organizacija pastat? 804 gyvenamuosius namus, 27 mokyklas, 7 kult?ros namus, 118 karvid�i?, 65 kiaulides, 38 gr?d? sand?lius, 13 mechanini? dirbtuvi?. Prakti�kai Raseiniai buvo prikelti i� griuv?si?. J. Novelskis organizavo pagalbinius verslus, kurie duodavo did�iul? peln?, o kartu ir gerus atlyginimus darbuotojams. ?mon? savo �mon?ms pastat? poilsio namus Nidoje, gerino kitas socialines s?lygas, pl?t? veikl?.�����

Dabar gerbiamasis Jonas, atrodo, tur?t? m?gautis u�tarnautu poilsiu, ta?iau kur ten! Vien? dien? j? sutiksi Savivaldyb?s kabinetuose duodant? patarimus rajono vald�iai, kit? dien? jis pataria vienam pilie?iui, kaip reikia teisingai statyti nam?, tre?i? � kaimynas teiraujasi, kaip teisingiau suprojektuoti sklyp? ir pana�iai…����� Su Jonu Novelskiu apie pra?jusius metus gali kalb?tis be galo ir niekada nenusibos. Tai puikus pa�nekovas, kiekvien? ?domesn? gyvenimo moment? apipavidalinantis
gyvais pavyzd�iais. O ta praeitis ne visuomet buvo lengva. J. Novelskis gim? 1926 m. rugs?jo 30 d. Trak? apskrities Kai�iadori? vals?iuje septyni? vaik? �eimoje. Teko ir bandas ganyti, ir kitus �em?s ?kio darbus dirbti. Beje, Jonukui patiko j? �eimoje esanti tvarka: bet kokiu atveju � ar lietus u�eina per �ienapj?t?, ar kitas pavojus, visada buvo laikomasi re�imo, pavyzd�iui, jeigu piet?s, tai visi pietauja ir taip toliau. V?liau J. Novelskis siek? moksl?, studijavo, neramiais pokario metais i�band? ne vien? darb?. Nuo 1955 m. apsigyveno Raseiniuose ir visas j?gas atidav? m?s? rajonui puosel?ti ir gerovei kelti. Asmeninis Jono gyvenimas taip pat susiklost? s?kmingai: su �viesios atminties �mona Apolonija susilauk? trij? dukter?, kurios padovanojo penkis an?kus.����

Vis d?lto su Garb?s pilie?iu ?domu pakalb?ti ir apie n?dienos problemas, tod?l nieko nelauk?s paklausiu, k? jis mano apie Raseini? miesto tvarkym?. Pavyzd�iui, apie
nauj? gatvi? tiesim? ir Vytauto Did�iojo gatv?s rekonstrukcij?. �A� visk? vertinu ekonomi�kai. Vietos automobiliams pastatyti tr?ksta, bet toje vietoje, kur padarytos aik�tel?s, tur?jo lieti asfalt?, juk jis tris kartus pigesnis nei plytel?s�, � tikina J. Novelskis. Pasak jo, daugelis tiek centrin?s, tiek vietin?s vald�ios sprendim? ekonominiu po�i?riu ne visada b?na logi�ki. ��tai svarstomas klausimas d?l dvira?i? tako nutiesimo ? �iluv? ir kry�i? kelio pastatymo. Kelias gerai, bet jis mums nieko neduos. �iluvoje reikia pastatyti gamykl?, kurioje dirbt? bent pora �imt? �moni?. Ka�kada sausinome durpynus, kad panaudotume vietiniam kurui. Gaminome briketus. Po to buvo daug kas neteis?tai privatizuota. Ta?iau ir dabar atrodo, kad ekonomika niekam ner?pi�, � atviravo Jonas. Jis stebisi, kod?l kiekviename rajone, pavyzd�iui, pagal Dubys? ?kurti regioniniai parkai ir niekas negali juose imtis ekonomin?s veiklos. Tuo tarpu netolimoje praeityje niekas netrukd? Dubysai sukti mal?nus ir tiekti elektros energij? tiems patiems Raseiniams. �Sako, kad kult?rai duoda per ma�ai pinig?, bet lyginame skirtingus dalykus. Vienas dalykas, �alys, kuri? bendras vidaus produktas yra kelis kartus didesnis nei m?s?, kitas � situacija, kurioje esame. Jei sutvarkytume ekonomik?, tuomet ir kult?rai b?t? galima prid?ti�, � ai�kina J. Novelskis.����

Dar ilgai t? popiet? kalb?jom?s su Garb?s pilie?iu. Stebino �io �mogaus apsiskaitymas, gilios istorijos �inios, didel? erudicija, ai�ki pilietin? pozicija, mok?jimas vaizd�iai kalb?ti, sveiko humoro jausmas ir ne?tik?tinas darb�tumas. D�iugu, kad �is garbus �mogus gali patarti ne vienam besikreipian?iam raseini�kiui, pad?ti savo patirtimi ir ?�valgomis, pasidalinti �iniomis.