Garsin? Raseini? vard?
Viktoras VITKUS 
Fabijonas Neveravi?ius
B?simasis lietuvi? raytojas, vert?jas, visuomenininkas Fabijonas Neveravi?ius gim? 1900-07-19 Puuose (Nemak?i? seni?nija). Neveravi?iams priklaus? Paeerio, Pu?, Legotik?s, Macali?, Ukalni? kaim? em?s. Fabijono t?vas, taip pat Fabijonas, buvo Raseini? em?s ?kio ir gyvulininkyst?s draugijos narys nuo 1897 met?. Jo d?d? Pemislas – garsusis atuonra?io irad?jas.
Fabijonas mok?si iauli? ir Revo gimnazijose, Vytauto Didiojo universitete, Lietuvos karo mokykloje, Auktuosiuose karinink? kursuose. 1919-1934m. tarnavo husar? pulke, karo mokykloje, 4 ir 5 p?stinink? pulkuose. 1922-04-29 ved?.
1935m. F.Neveravi?ius para? ir ileido visuomenin? psichologin? roman? Dienos ir naktys. 1936, 1959m. ileistas istorinis romanas Blakomos liepsnos. I936m. lapkri?io m?n. kartu su kolegomis dalyvavo literat?ros vakare iauliuose. Raytojas dom?josi Vakar? ali? kult?ra ir paveldu. 1937m. liepos m?nes? jis su B.Drangeliene lank?si Firenze. Tais metais i?jo taip pat istorinis romanas Erk??iai. F. Neveravi?ius ir toliau bendravo su tuometiniu Lietuvos meno elitu. Dailininkas J.Pen?yla 1937m. pie? jo draugik? ar?.
Po met? ileista noveli? ir apysak? knyga Palaimintas juokas. 1939m. pareng? Lenkikus lietuvikus pasikalb?jimus. Tai buvo ne pirmas jo, kaip vert?jo, darbas. Lietuvikai vertim? klasikai priklauso jo perteikti V.S.Reimonto Kaimie?iai (1937-1938). U ? darb? Varuvos PEN klubas 1939m. jam skyr? premij?. Be vert?jo pavard?s k?rinys buvo leidiamas ir pokaryje. Populiar?s buvo jo versti L. Wallace Ben Huras (1938), L.Tolstojaus Ana Karenina (1941-1943). Apart i? autori? k?rini?, yra dar ivert?s S.eromskio, Jalu Kureko, G. Orwello ir kt. veikalus.
1939 – 1944m. dirbo Vilniaus radiofone, Dramos teatre. 1944m. Vilniuje pastatyta jo pjes? Prieai. Pasitrauk?s ? Vakarus dirbo Didiosios Britanijos lietuvi? s?jungoje, Lietuvi? rezistencin?je santarv?je, kitose ieivijos organizacijose bei pavergt? taut? samb?riuose. Istorinio romano Gulbi? sala rankratis 1944m. liko Lietuvoje ir dingo.
1950-1958m. F.Neveravi?ius redagavo Santarv?s urnal?. Mir? 1981m. balandio 17d. Londone.
Raytojo k?ryba buvo spausdinta kolektyviniuose rinkiniuose emai?iai (1938), Tremties metai (1947), Lietuvi? beletristikos antologijoja (1965, T. II), pla?iai apie j? kalbama Lietuvi? enciklopedijoje (T.XX.), P.Naujokai?io Lietuvi? literat?ros istorijoje (1973, T. III.).
Archyvuose iliko F.Neveravi?iaus ir jo artim?j? 1912 1937m. fotografijos. Jose matome Pu? vienkiem?, jo bobut?s ir senelio portretus?, mokslo iauli? gimnazijoje akimirkas, jo, kaip karininko, karjeros laiptelius, j? eimos apsuptyje, brol? Stepon?, literat? draugij? ir kt.
Gan?tinai tragikas buvo Neveravi?i? vald? likimas. 1925 metais jos buvo suskirstytos ? 2 ?kius, kuriuose darbavosi 69 mon?s. 1940-08-17 Valstybinio em?s ?kio komisijos pos?dio protokole Nr.23 fiksuota, kad Aleksandrai ir Jadvygai Neveravi?iut?ms (Pemislo Neveravi?iaus dukterims) paliktas 34.84 ha em?s plotas. Aleksandra ?ia eimininkavo vis? laik?, nekeisdama gyvenamosios vietos.
1992 metais Pu? palivarko molio dr?btas gyvenamasis namas buvo avarin?s b?kl?s, sunyk? kiti ?kiniai statiniai, apleistas sodas.
