[1]Yra dvi vietos, kur M-1 laid? ved?jas, TV laid? k?r?jas ir žurnalistas Gedas Saro?ka nor?t? gr?žti – Venesuela ir… Raseiniai. Nuo studij? laik? sostin?je gyvenantis raseiniškis nepamiršta savo šakn?. Ir sako, jog kada nors v?l mielai apsigyvent? gimtin?je. O kol kas, kad „neišpon?t?“, prie namo Vilniaus užmiestyje pasisodino darž?: 33 bulves, 24 svog?nus ir 3 agurkus.Su Gedu susitikome Vilniuje, Vokie?i? gatv?je. Pasiskund?s, kad negaluoja, pašnekovas užsisak? m?saini?. „Kai prasta savijauta, reikia valgyti šlamšt?“, – ?sitikin?s jis. Taip kramsnodami ir kalbam?s apie laim?s receptus, optimizm? ir sentimentus vaikyst?s miestui.
Kaip atsid?rei radijo stotyje M-1?
Atsidurti nor?jau daug kur, bet viskas prasid?jo nuo žurnalistikos studij? Vilniaus universitete. Dar joms nesibaigus išbandžiau spaud?, televizij?… paskui dar kart? spaud? ir v?l televizij?… ir taip kelis kartus, kol vienam žurnalui teko kalbinti M-1 program? direktori? Mindaug? Stasiul?. Atvykau su dideliu, medžioklin? primenan?iu oriniu šautuvu, kur? gabenau draugui nuo t?v?. Kad jo nepavogt? iš automobilio, teko neštis kartu – ? pokalb?. Gal aš, o gal šautuvas ?strigo Mindaugui atmintin, nes po ger? pusantr? met? sulaukiau skambu?io ir si?lymo pabandyti padirb?ti
prie mikrofono.
Viskas vyko taip paprastai? Nusišypsojo s?km?? Atsiradai laiku ir vietoje?
S?km? „tiesiog šiaip“ šypsosi labai retai. Ji ateina kažk? padarius, kažk? nudirbus, kažkuo pasižym?jus. Kartais užtenka ateiti ? interviu su „skolintu“ šautuvu, kartais pakanka nusipirkti loterijos biliet?, bet dažniausiai reikia nuosekliai dirbti, siekti tiksl?, tobul?ti. Mano atveju buvo miksas: suveik? šautuvas ir nuoseklus darbas žiniasklaidos srityje.
Žinojai, kuo b?si nuo maž? dien??
Svajojau b?ti krepšininku. Dvyliktoje klas?je teko juo šiek tiek net pab?ti, kada žaidžiau tuometin?je Raseini? „Eskaladoje“. Ta?iau kai reik?jo rinktis, kur stoti, rinkausi iš trij? dalyk?: krepšinio treneris, istorikas arba žurnalistas. Protingi žmon?s patar? rinktis pastar?j? specialyb?. Taip nuplauk? istoriko ir krepšininko karjeros, bet atsirado dabartin? – kartais žurnalisto, kartais žiniasklaidininko.
Ar sunkus kelias nuo mokyklos iki to, kuo esi šiandien?
Esu gyvas, nesužalotas, vadinasi, kelias nebuvo per sunkus (juokiasi). Studij? laikais barake negyvenau, tad atsirasdavo laiko pasimokyti. Po studij? toli ? lankas nenuklydau. Visada žinojau, ko noriu, tik gal ne visada sugeb?davau tai sau ?vardinti. Kaip beb?t?, ?gyvendintus tikslus keisdavo kiti, didesni. Tik taip galima eiti ? priek?. Reikia nor?ti, prad?ti ir baigti: mokykl?, universitet?, darb?. O paskui tiesiog atsiranda geriau apmokamas ar malonesnis, ar toks, kuriame esi labiau vertinamas. Ži?rint, kam ko reikia.
O ko reikia tau? 
[2]
Nesu visiškas maksimalistas, tod?l man užtenka ir visko po „bišk?“(juokiasi).
Ar yra dalyk? iš praeities, kuriuos nor?tum pakeisti?
O k? ?ia bepakeisi. Raseiniuose krepšininku netapau, bet Vilniuje atradau skvoš?, futbol?, papl?dimio tinklin?. Dirbau sporto žurnalistu. Žadu v?l tuo užsiimti. Darau patinkan?ius dalykus ir džiaugiuosi, kad galiu juos daryti. Mano profesija dav? begal? pažin?i?, kelis naujus draugus, net žmon? jos d?ka susiradau. Tai gal palikime visk? taip, kaip yra.
Kas dabar tave sieja su Raseiniais?
T?vai, draugai, šuo. Nuvaikš?iotos gatv?s, nub?gioti Prabaudos takai, matyti veidai. Sentimentai. O gal ir ateitis. Turiu svajon? kada nors ?ia gr?žti. Žmonai kažkada juokais apie tai užsiminiau. Ji kažk? juokais atsak?. Tad gal su gera nuotaika ir gr?šime.
Kokie žmon?s formavo tavo asmenyb??
Protingesni už mane. Buvau pakankamai geras vaikas ir klausiau t?v?. Gal skamb?s banaliai, bet jie visad vaikams linki tik gero, tod?l bent kartais verta j? paklausyti. Lygiai tas pats su mokytojais. Jie irgi geri žmon?s. Iš j? labiausiai mane paveik? R. Kvietkien?, L. Dargevi?ius ir A. Vilimas. Pirmoji „lauž? prie knygos“, antrasis buvo liberaliausias „Žemai?io“ gimnazijos
mokytojas, tre?iasis išmok? lieti prakait? ir kovoti krepšinio aikšt?je. Ar dabar esi laimingas žmogus?
Turiu šeim?, m?gstam? darb?, užsi?mim?. Visk?, ko reikia. Taip, esu laimingas. Ne?sitemp?s.
Kaip susidoroji su sunkumais?
Juk ir optimistus jie užpuola. Sportuodamas aš išprakaituoju velni? ir nusiraminu. O kai nusiraminu, problemos sprendžiasi lengviau. Kiekvienas žmogus tur?t? žinoti, kokia veikla jam padeda atsijungti nuo blog? min?i?.
Jaunimas dabar trokšta pab?gti kuo toliau iš maž? miesteli?.
Kaip manai, ar gali jaunas žmogus gyventi Raseiniuose ir b?ti viskuo patenkintas?
[3]
Aš apie tai galiu tik svarstyti, nes pats negyvenu. Tik apsilankau pas t?vus. Mano manymu – gali. Paž?stu tok? ne vien?. Bent tris (juokiasi). Rimtai. Algos ?ia mažesn?s, bet mažesn? ir atsakomyb?, pigesnis pragyvenimas. Galiausiai, ne pinigais viskas skai?iuojama. Aš lenkiu galv? prieš jaunus specialistus, gr?žtan?ius ar atvykstan?ius ? Raseinius. ?ia veiklos – pakankamai visose srityse. ?ia ir galimybi? yra. ?ia, kaip ir bet kur kitur, gali tapti m?gstamu meru, išmaniu bankininku, reikalingu gydytoju, objektyviu žurnalistu, šauniu mokytoju, tiksliai pilan?iu barmenu ar tiesiog gerai m?rijan?iu statybininku. Kaip reaguoji ? ši? dien? rykšt? – emigruojant? darbing? jaunim??
Jokia tai rykšt?. Emigracija, mano manymu, yra labai geras dalykas. Ji apvalo, suteikia šans?. Vieni b?ga nuo teis?saugos, kiti – nuo nepritekliaus, treti, retesni, – d?l ?domumo. Kaip indai prieš t?kstan?ius met? keliavo ? Europ?, karaimai –? Trakus, taip lietuviai dabar keliasi ? UK ar
Skandinavijos šalis. Jei žmogus neranda darbo Raseiniuose, tegul keliauja ? Vilni?. Jei ir Vilniuje per mažai uždirba, tegul skrenda ? Norvegij?. Ten juk minimumas – 7500 lit?. Ir jei tavo svajon? yra dirbant penkias dienas per savait? ir 8 valandas per par? gauti toki? sum?, – tai pirmyn. Tiesa, matyt, ir ten n?ra labai gerai, nes, statistiškai, kas tre?ias išvyk?s sugr?žta.
Ar pats labai „išpon?jai“ gyvendamas sostin?je?
Vienas raseiniškis man vis primena: „Iš kaimo pab?gt gali, bet kaimas iš tav?s – ne“. Taip ir yra. Vis traukia prie pl?go, prie šakn? (juokiasi). Gyvenu šalia sostin?s, priemiestyje. Tad tenka ir žol? nupjauti, ir darž? aps?ti. Šiemet pasodinau 33 bulves ir 24 svog?nus. Dar pas?jau vis? pakel? agurk?, bet išdygo tik trys…
Sukiesi tarp žymi? žmoni?, ko gero r?piniesi savo išvaizda.
Koks tavo žavesio receptas?
Tikrai nemanau, kad esu labai žavus. Priverstinis atsakymas b?t? toks: retai skutu barzd?, ner?kau, kerpuosi pas du stilistus, daug kalbu ir turiu manimi besir?pinan?i? žmon?.
Ar moki gaminti? Kokiais virtuv?s šedevrais lepiniesi, kai slap?ia nuo žmonos nevalgai m?saini?? Kai turiu laiko ir noro, m?gstu ruošti maist?. Bet tai neturi tapti rutina. Kasdien skusti po kibir? bulvi? ir kepti kugel? nenor??iau. Nem?gstu, jei kas varo prie puod?. Bet kai savo noru susiruošiu ? virtuv?, labai skaniai paruošiu baltame vyne virt? lašiš?. Nustebinti galiu ir
lydekos trašku?iais. O aluje marinuoti šašlykai – vienas malonumas.
O dabar, kaip patyr?s žurnalistas, sakyk, ar geras buvo interviu? Jei dar yra skaitan?i? š? sakin?, vadinasi, geras. Ir dar gali prirašyti „laukite t?sinio“ (juokiasi).
D?kojame už interviu ir linkime Gedui dažniau užsukti ? Raseinius!
Kalbino Aušra Šneideryt?