Jonas BRIGYS
[1]
Nors Pirmasis pasaulinis karas paliko skaudžias žaizdas, ta?iau Raseini? krašte okupacinis režimas nuveik? ir š? t? gero – buvo nutiesta geležinkelio linija per Lyduv?nus. Tai krašto ?kiui buvo labai svarbu, ta?iau problemos neišsprend?. Kita vertus, dar karo pabaigoje b?ta galimybi? pa?ius Raseinius sujungti su vokie?i? nutiestu geležinkeliu. 1920 m. geguž?s 5 d. Raseini? apskrities Tarybos pos?džio protokole rašoma, kad „prieš išeinat iš Lietuvos vokie?iams buvo sudaryta tam tikra komisija, sujungimui siauruoju geležinkeliu Raseini? miest? su Bagdonavos stotimi ir darbas buvo prad?tas vykdyti, bet vokie?iams iš?jus tas liko savaime sustabdyta“.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Lietuva ?m?si atstatyti sugriaut? ?k?. Aišku, kad jaunos valstyb?s negal?jo patenkinti iš Rusijos imperijos paveld?tas gana retas geležinkeli? tinklas. Taigi, nauj? geležinkeli? projektavimas, atrodo, v?l sudar? palankias s?lygas ?gyvendinti sen? raseiniški? svajon?, kuri sustipr?jo normalizuojantis šalies ekonominiam gyvenimui. ?domu, kad š?kart Raseini? geležinkelio tiesimu susidom?ta ne tik Raseiniuose, k? liudija 1922 m. lapkri?io 18 d. Kauno apskrities Atstatymo komisijos protokolas. 11-u numeriu t?dien ? komisijos dienotvark? buvo ?rašytas „Pla?iojo gelžkelio iš Kauno per Raudondvar?, Vilkij?, ?ekišk? ir Airiogal? link Raseini? pravedimo“ klausimas. Apsvars?iusi š? klausim? komisija nusprend?, kad „mato gyv? reikal? pravesti gelžkel? iš Kauno link Raseini?, tod?l nutar? kreiptis ? atitinkam? valdžios ?staig? prašant apie ?vykdinim? to sumanymo gyveniman“. Šiam sprendimui pritar? ir Kauno apskrities taryba – 1923 m. sausio m?n. vykusiame Raseini? apskrities tarybos pos?dyje perskaitytas Kauno apskrities valdybos raštas „d?l pravedimo gelžkelio linijos iš Kauno link Raseini?“. Sulaukusi tokios paramos Taryba nutar? „atjausti Kauno apskrities Tarybos nutarimui ir pageidauti, kad tas sumanymas b?t? grei?iau ?vykdytas“.
Nesnausta ir Raseiniuose – 1922 m. ?ia ?kurta „Jurbarko gelžkeli? akcin? bendrov?“ (steig?jai -Raseini? apskrities inžinierius Antanas Maciejauskas, Lietuvos prekybos ir pramon?s banko Raseini? skyriaus direktorius Viktoras Kuraitis ir Raseini? apskrities pirmos nuovados Taikos teis?jas Andrius Ma?ys – vienas iš Raseini? parko ?k?rimo iniciatori?), kuri nor?jo „?steigti bendrov? pastatymui siaurojo gelžkelio Lyduv?nai – Raseiniai – Jurbarkas – Smalininkai“. Per tris metus numatomo pastatyti geležinkelio ilgis tur?jo b?ti 70-75 km. Nors projektas buvo komercinis, ta?iau ?statuose numatytas tam tikras jaukas valstybei – „bendrov? eksploatuoja Raseini? – Jurbarko geležinkel? šeši? dešim?i? met? laiku nuo dienos atidengimo jame jud?jimo; šiam terminui pasibaigus, gelžkelis su visais savo ?rankiais nemokamai pereina Respublikos nuosavyb?n“. Bendrov?s numatomas kapitalas tur?jo siekti 3 000 000 lit?.
Lietuvos Respublikos Gelžkeli? valdyba steigiamos bendrov?s ?statams dideli? pretenzij? netur?jo, nors pasteb?jo: „steig?j? tarpe n?ra nei statybos specialisto, nei stambaus kapitalisto, kas nesudaro rimto pamato“. Ši priekab? labai primena 1899 m. situacij?. Prasid?jo popieri? kelion?s iš vienos ?staigos ? kit?, 1924 m. ?status net svarst? Seimo Prekybos ir pramon?s subkomisija. Taip bendrov?s projektas ir liko ne?gyvendintas, nes valdžios koridoriuose jau brendo nauji, ambicingesni planai, o tokie vietin?s reikšm?s sumanymai nelaikyti svarbiais.
Jei anks?iau geležinkelio tiesimui per Raseinius trukd? geopolitin?s aplinkyb?s, tai š?kart jos (neži?rint min?tos bendrov?s nes?km?s) susiklost? gana palankiai, nes laikinajai sostinei Kaunui reik?jo gero susisiekimo su atgauta Klaip?da.
1923 m. kovo 6 d. Susisiekimo komisijos priimtame nutarime pabr?žta, kad „d?lei ankstesnio ekonomiško susivienijimo Lietuvos su Klaip?dos kraštu svarbiausias uždavinys yra pastatymas nauj? geležinkel? ir b?tent: iš Klaip?dos per Telšius ? Šiaulius, antra linkm? – iš Klaip?dos per Raseinius ? K?dainius, tre?ia linkm? iš Taurag?s ? Skirsnemun? ir Kazl? R?d? <…>“.
Nors pirma eile laikyta kryptis Klaip?da – Telšiai, ta?iau mums labiau svarbi antroji 195 km ilgio linija, tur?jusi eiti iš Klaip?dos per Raseinius ? K?dainius.
Vaizdžiai tariant, 1924 m. Raseiniuose kai kas jau gird?jo traukini? dundes?, nes tais metais buvo paskelbtas liepos 29 d. Seimo priimtas ?statymas „Privatiniam turtui geležinkelio linij? K?dainiai – Lyduv?nai – Klaip?da; Amaliai – Telšiai – Kretinga ir Kazl? R?da – Šakiai – Raseiniai – Lyduv?nai reikalams nusavinti“.
Deja, v?l koj? pakišo „tarptautinio lygio“ ?vykiai. Geležinkeli? linijas planuota tiesti už iš Anglijos bank? gautas paskolas, o ? Lietuv? atvyk? angl? inžinieriai nustat?, kad statyboms visiškai nepasiruošta. Tai dav? pagrindo suabejoti paskolos tikslingumu. Be to Anglijos finansininkai nesutiko duoti per Klaip?dos krašt? eisian?io geležinkelio statybai paskolos. Ta?iau svarbiausia paskolos sulaikymo priežastis – Lietuva dar nebuvo atsiskai?iusi už anks?iau gautus kreditus. Negavus pinig? ir šis projektas liko ne?gyvendintas. Ta?iau nes?km? leido 1926 m. Raseini? apskrityje ? Seim? kandidatuojan?iam A. Vilimui ši? id?j? panaudoti savo rinkimin?je agitacijoje ir žad?ti siekti, kad toks geležinkelis b?t? nutiestas. Kita vertus, nepasiekiant briedžio miške bandyta pasitenkinti bent žvirbliu saujoje: 1925 m. Raseini? miesto taryba nutar? susitarti su apskrities taryba, „kad Šilaukio vieškel?, kaipo turint? ypating? reikšm? susisiekimo Raseini? miesto su gelžkelio stotimi, pravesti plent?“.
Gana blogas susisiekimas vert? tuometin? Raseini? apskrit? galvoti apie keli? pagerinim?. Antai
1929 m. birželio 10 d. apskrities Tarybos pos?dyje svarstyta ir ši problema. Tarybos nariai išreišk? nuostat?, kad „yra b?tino reikalo nutiesti nors siaur?j? geležinkel?“nuo Raseini? iki Šilaukio geležinkelio stoties, o nuo jos -iki Kelm?s, nes šis miestas es?s svarbus centras… Kaip ?prasta, buvo išrinkta delegacija, tur?jusi prašyti Susisiekimo ir Vidaus reikal? ministerijas t? sumanym? ?gyvendinti.
V?liau „săvo geležinkelio“ problema tapo ne tokia skaudi, nes IV dešimtmetyje Raseinius su Kaunu sujung? tiems laikams labai aukštos kokyb?s kelias – Žemai?i? plentas. Ta?iau ir plentas negal?jo visiškai išspr?sti krovini? srauto Klaip?dos – Kauno ruože problem?, tod?l teberuseno mintis šiuos miestus sujungti tiesioginiu geležinkeliu.
Šio klausimo svarstymas tapo aktualus, kai 1939 m. ekonomistas A. Lukoševi?ius paskelb? kelet? straipsni?, kuriuose ?rodin?jo Kauno – Klaip?dos geležinkelio naudingum?. Jo manymu, tikslingiausia š? geležinkel? tiesti per Raseinius. Kita vertus, šiam geležinkeliui nemaž? konkurencij? tur?jo sudaryti Žemai?i? plentas. Vis d?lto tokio geležinkelio statybos plan? rimtum? liudijo tai, kad ši statyba buvo ?traukta ? tuometin?s Ministr? tarybos deklaracij?. Deja, ir š?kart atsirado ne?veikiam? kli??i?. Tais pa?iais metais „Tautos ?kis“ išspausdino pasikalb?jim? su susisiekimo ministru, kuriame išsakyta nuomon?, kad 1939 m. šiam reikalui l?š? dar nepaskirta, ir kad tai tolesn?s ateities klausimas.
„Tolesn?s ateities“ problemas savaip išsprend? 1940 ir 1944 m. bei 1941 m. naci? okupacijos, ko gero, visiems laikams ? archyv? pad?jusios planus per Raseinius nutiesti geležinkel?.
Matome, kad Raseiniams tur?ti geležinkel? sutrukd? ?vairios, toli gražu ne nuo pa?i? raseiniški? priklausiusios priežastys, kurias dažnai galima trumpai pavadinti „didži?ja politika“. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ši? plan? ?gyvendinti neleido Vokietijos – Rusijos ?tempti tarpusavio santykiai, nepalankiai susiklos?iusios kitos tarptautin?s aplinkyb?s (Rusijos kariauti karai). Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sieki? realizavimui trukd? silpna šalies ekonomika ir Anglijos politiniai bei ekonominiai interesai. Atgavus Klaip?d?, Raseiniai atsid?r? labai palankioje geografin?je pad?tyje – pusiaukel?je tarp laikinosios sostin?s ir Klaip?dos uosto. Ta?iau iškilusi? b?tinyb? šiuos miestus sujungti geru keliu didži?ja dalimi išsprend? Žemai?i? plentas, tod?l tiesioginio geležinkelio tiesimas buvo atid?tas neapibr?žtai atei?iai. Kita vertus, ketvirtojo dešimtme?io antrojoje pus?je ?sisiaut?jusi pasaulin? ekonomikos kriz? vert? taupyti, taigi pinig? geležinkeliui neatsirado. Kaip min?ta, naujos galimyb?s prad?tos svarstyti 1939 m., bet Klaip?dos krašto okupacija, kitos aplinkyb?s ir š? kart? sutrukd? statyboms. Beveik puse amžiaus užsit?susi Raseini? geležinkelio epop?ja baig?si pralaim?jimu. Ar buvo padaryta viskas, kad tikslas b?t? pasiektas? Dabar sunku vienareikšmiškai atsakyti ? š? klausim?, ta?iau beveik 20 met? kova d?l mieto sodo rodo, kad anuo metu raseiniškiams pakako noro ir ryžto pasiekti užsibr?žt? tiksl?.
Dabar galima tik sp?lioti, kaip Raseiniams b?t? atsiliep?s geležinkelio nutiesimas. Jau min?ta, kad ekonomin? pakilim? miestas išgyveno XIX a. viduryje, o amžiaus pabaigoje per kitus miestus nutiesus geležinkelius Raseiniuose prasid?jo nuosmukis. Pats geležinkelio buvimas gal ir neb?t? savaime užtikrin?s miesto klest?jimo, ta?iau patogus susisiekimas, senos administracinio krašto centro tradicijos b?t? leid? pasiekti daugiau nei turime dabar. Šiaip ar taip, raseiniškiai su esama pad?timi nesitaikst? ir daug kart? band? pad?t? ištaisyti. Deja, nes?kmingai.
Kiekvienas miestas turi savo legendas, padavimus, nerastus lobius. Raseini? istorijoje viena tokia legenda siejama su geležinkeliu. Atseit, kažkada XIX a. (1868 m.?) tiesiant geležinkel? raseiniškiai pagail?j? kyšio cariniams valdininkams, tod?l miestas taip ir lik?s šalikel?je… Kol kas nepavyko rasti joki? šios legendos realumo ?rodym?, nors galutinai j? priskirti tik tautosakai dar negalima. Vis d?lto keleto dešimtme?i? istorija ?tikinamai rodo, kad miestie?iai atkakliai siek? ? Raseinius atvesti geležinkel?, ne kart? beld?si ? visas duris, patys si?l? sprendimus. Taigi, ar galime juos kaltinti, kad nepalankios aplinkyb?s buvo stipresn?s?