Gerai gyventi pavojinga
,,Sekund? sugr?o
Nors ,,Sekund?s bankas jau seniai tapo apgaulingos ir neatsakingos gerov?s simboliu, o to banko ?kis ,,Reikia pinig? pinig? yra! siejasi su absurdiku ir vaist?niku gyvenimu, ta?iau visa tai kuriam laikui buvo umirta. O juk atrod?, kad to umirti ne?manoma.
Atgimusi ,,Sekund? v?l buvo ?sitvirtinusi Lietuvoje. Ar ne ,,Sekund?s ?kiu r?m?si Skandinavijos ir kiti bankai, dosniai dalij? paskolas? Imkit pinigus, statykit?s namus, m?gaukit?s gerove, pramogaukit. Pinig? yra ir visada bus! Taip tikino bankai. Ir mon?s patik?jo, kad pinig? bus ne tik dabar, bet ir u deimties, dvideimties, trisdeimties ir net keturiasdeimties met?. Beatodairikai graib? skolas ir deimtme?iams usikrov? sunki? ?sipareigojim? nat?. Pasak s?mokslo teorij? m?g?j?, deimtys t?kstan?i? lietuvi? pakliuvo ? skandinav? vergij?.
Nepra?jo nei keli metai ir paaik?jo, kad Lietuvoje tek?j?s finansinis Nemunas t?ra tik klampi k?dra, kurioje dabar murkdosi minios patik?jusi? geresniu gyvenimu.
Visiems apsisuko galvos
Nei ,,Sekund?s I, nei ,,Sekund?s II laikais Lietuvoje kakod?l neatsirado ?valgi? analitik?, kurie b?t? persp?j? mones apie tykojan?ias gr?smes.
Niekam ne paslaptis, kad finansine prasme esame nelabai ratingi. Konsultacijos ir gilesn?s ?valgos labai reikalingos. Ta?iau j? nebuvo.
Nebent tik viena kita pabr?tinai kukli uuomina.
Gal t? persp?jim? ir negal?jo b?ti. Gal ir patys finansininkai buvo ant iprot?jimo ribos? Susidaro ?sp?dis, kad ne tik finansininkai, bet ir valstyb?s buvo susipykusios su sveiku protu.
Ar ne taip b?t? galima pasakyti apie Graikij?, kurios skola iais metais gali pasiekti net 120 procent? bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitaip tariant, Graikija ?siskolinusi nuo kuln? iki sklastymo.
Nuo kuln? iki sklastymo yra ?siskolinusi ir Italija (prognozuojama, kad jos skola iais metais sudarys 118 proc. BVP).
Portugalija ?siskolinusi iki aus? (85 proc. BVP), Ispanija iki kaklo (67 proc. BVP).
Lietuva, kaip inoma, ?siskolinusi madaug iki juosmens (apie 40 proc. BVP).
ie skai?iai liudija, kad ne tik mon?ms, bet ir valstyb?ms buvo apsisukusios galvos. Tad ar gal?jo kas nors imintingai patarti, kai bankrutavo tokie titanai, kaip pasaulyje didiausias investij? bankas ,,Lehman Brothers.
Jame dirbo dvideimt trys t?kstan?iai moni?, metinis pelnas siek? keturis milijardus JAV doleri?. Kai 2008 met? rug?jo m?nes? bankas kreip?si ? teism?, praydams paskalbti bankrot?, jo skola siek? net 613 milijard? JAV doleri?.
inomas nekilnojamojo turto pl?totojas kaunietis Arvydas ilevi?ius tuomet i? ini? ?vertino kaip JAV nusi?iaud?jim?, po kurio gripu susirgs visa Europa. Taip ir ?vyko. Lietuva taip pat sunkiai susirgo. Ta?iau lyginant su Graikija, esame beveik atletai. Aiku, dejuojantys atletai, kurie buvo umir? nuosaikumo pincip?.
Dejavimo meistrai
tai graikai, manau, dejuoja ne taip jau smarkiai. Abejoju, ar jie atsisak? ?pro?io gyventi gerokai atsipalaidavus. Dar prie kelet? met? mogus, kuris atokiame Graikijos miestelyje popie?io metu papraydavo parduoti alto vandens buteliuk?, buvo vertinamas kone kaip akipl?a, mat popie?io metu graikai ?prat? nieko neveikti. Poilsis ventas reikalas. ?domu, ar dabar jie elgiasi kitaip? Vargu.
O mes, lietuviai, manau, esame dejavimo meistrai. Ir kur nedejuosi, kai vos tik atsikandus gerov?s pyrago, vir galv? suvilp? sunkme?io botagas.
Daug kam teko gird?ti optimizm? lugdant? posak?, kuris skamba madaug taip - per daug nesidiauk, nes gali atsitikti nelaim?. Deja, nestabiliame m?s? gyvenime danokai taip atsitinka, tod?l galima prad?ti manyti, jog gerai gyventi yra tiesiog pavojinga, neapdairu ir panaiai.
Namai nepastovumo veidrodis
Labai staig?s gyvenimo poky?iai savotikai atsispindi, pavelgus ? individualius namus.
Jei Vakar? alyse individual?s namai sudaro vieningus, dailius, gerai apgalvotus ir precizikai ibaigtus kvartalus, tai Lietuvoje ioje srityje vyrauja visikas chaosas. Nusibaig? namukai susimai? su pretenzingais, prabanga spinduliuojan?iais pastatais. Tai sudaro labai specifin? lietuvik? miin?.
Paskutinio pra?jusio amiaus deimtme?io viduryje Lietuvoje atsirado daug dideli?, su pla?iu umoju pastatyt? individuali? nam?. Jie savotikai atspind?jo tuo metu vyraujan?ius ekonominius l?kes?ius: mon?s tik?jo, kad atsiv?rus naujoms galimyb?ms, galima statytis ?sp?dingus, joki? reglament? nevaromus individualius pastatus. Ta?iau Rusijos kriz? didel? dal? i? umoj? sulugd?. Kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje iki iol yra daug neubaigt? didiuli? nam? li?dnok? paminkl? neisipildiusioms viltims.
Nam? ivaizdoje gerai atsispindi ir fragmentiki gyvenimo pager?jimai: kai kur matome nauj? stog?, naujus langus ir greta j? suklypusias tvoras, aptek?jusias sienas, netvarkingus kiemus.
Nestabili gyvenimo gerov? maai kam leidia pastatyti vientis?, ubaigt? nam?. Nekalbant jau apie ubaigtus, vientisus kvartalus.
Atsirado daug daili?, skoning? ir ibaigt? pastat?, ta?iau gyvenimas u j? neretai n?ra labai jaukus: eimininkai gyvena nuolatin?je ?tampoje, nes nuolat turi sukti galv?, kaip laiku sumok?ti skolos ?mokas.
O pinig? gauti labai sunku, nes bankai jau nebenori prisiminti ,,Sekund?s ?kio ,,Reikia pinig? pinig? yra!
Gabija
2011-11-24 16:17
Nepaprastai geras straipsnis, viskas taip paprasta ir aiku.Kain kod?l toki? straipsni? n?ra didiuosiuose dienra?iuose,kuriuos kartais tiesiog koktu skaityti. Daug laiko praleidiu J?s? apraytoje Italijoje, taigi…na taip,…J?s visikai teisus. Vakar dienos “Coriere della sera” ra?,kad Italijoje tik 30% darbing? moni? moka mokes?ius!!! Atrodo ir Lietuviai eina prie to – dabar Lietuvoj populiariausia profesija yra paalpininkas,invalidas,pensininkas.Visi verkia,kad valdia maai “duoda”, tik niekas nepasako i kur ji turi paimti,kad gal?t? duoti,nes visai neaiku kiek Lietuvoje darbingo amiaus moni? moka mokes?ius?Ar yra kokia statistika?Na man taip atrodo, kartais gr?us i toli…
D?kui straipsnio autoriui.
su pagarba Gabija