Geriausias kultūros židinys neturi tualeto ir apšildomas „buržuika“

Albinas STAKAUSKAS

Balandžio 15-ąją minime Kultūros dieną. Pačią kultūros sąvoką neretai mėgsta politikai – gražu papostringauti apie žmogaus dvasingumo raišką, žinojimą ir meilę bei dvasinių ir materialinių vertybių darną. Na, vienaip ar kitaip, tačiau išties turime kuo didžiuotis. Štai, kad ir šiemet Kultūros ministerija skyrė premijas keturiems  geriausiai praėjusiais metais šalyje dirbusiems kultūros centrams(pagal atskiras kategorijas), tarp kurių ir mūsų rajono Plikių filialas. Pirmą kartą rajono kaimo kultūros įstaiga gauna tokią solidžią nominaciją – aukščiausią pripažinimą tarp šalies kaimo kultūros centrų. Materialia išraiška tai įvertinta 32 bazinių socialinių išmokų dydžiu arba 4160 litų.
Premija skirta už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką kultūros centro veiklą. Ji teikiama kultūros ministro įsakymu, kuris vadovaujasi Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis ir rekomendacijomis. Balandžio 30 d. Plikiuose vyks iškilmingas renginys, kurio metu ir bus įteikta ši nominacija.

Plikiai – ypatingos kultūrinės traukos vietovė

Raseinių kultūros centro Plikių filialo pasiekimai akivaizdūs. Dabartiniu metu šiame kultūros židinyje veikia net aštuoni kolektyvai: mišrus vokalinis ansamblis ir moterų vokalinis duetas, suaugusiųjų liaudies šokių kolektyvas „Gynėvė“, merginų liaudies šokių kolektyvas, merginų ritminių šokių grupė „Svaja“, teatro studija GYVA
mc (Gynėvės vizualinių ir akustinių menų centras), muzikinio veiksmo grupė J.A.M.A.I.K.A. (Jungtinis avangardinės muzikos ir aktyvios intelektualinės komunikacijos
ansamblis), mergaičių šokių grupė „Stars“. Filialui vadovauja Aldona Ročkienė, jai talkina meno vadovai Arūnas Kazlauskas ir Viktoras Štilpa. Šokių kolektyvus ruošia
choreografė Laura Matijošienė. Beje, kaimas, kuriame gyvena kiek daugiau nei du šimtai žmonių, turi ne tik nuolat repetuojančius ir surengiančius koncertus kolektyvus, bet ir gražias tradicijas puoselėjančias šventes. Plikiai turi ypatingą kultūrinę trauką, tą liudija ir čia įsikūrę profesionalūs menininkai – grafikas Evaldas Mikalauskis, jo žmona tapytoja Aistė Juškevičiūtė, keramikai Gražina ir Gintaras Špokai. Tiek kaimo bendruomenė, tiek filialas kartu įgyvendina įvairius kultūrinius projektus, ieško ir suranda rėmėjų, organizuoja profesionalaus meno bei etninės kultūros renginius.

Komisija prigrasino administraciją dėl tualeto

Iš pažiūros Plikių kaimas niekuo ypatingai neišsiskiria iš kitų rajono gyvenviečių, gal tik gražesniu kraštovaizdžiu – čia pat teka Gynėvė, kiek tolėliau susijungianti su Dubysos upe. Pastatas, kuriame po vienu stogu glaudžiasi Kultūros centro Plikių filialas ir vietos bendruomenė, taip pat neįspūdingas – neskaitant plastikinių langų ir šiokio tokio atlikto kosmetinio remonto. Tiek bendruomenės patalpos, tiek kultūros centro salė apšildomos vadinamosiomis „buržuikomis“ – viena didesnė, kita mažesnė. Filialo darbuotojams tenka būti ir kūrikais, ir kiemsargiais, ir kuo tik nori…
Kovo 2 dieną Plikiuose apsilankė autoritetinga komisija – specialistai iš Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, taip pat kultūros įstaigų atstovai iš kitų Lietuvos miestų. Nenustebo visko matę svečiai, išvydę naujoviškas „buržuikas“, bet kai sužinojo, kad respublikinės nominacijos vertame kaimo kultūros centre nėra tualeto, tada jau atleisti negalėjo. Čia pat esantiems Kultūros centro vadovams – direktoriui Alfredui Braukliui ir jo pavaduotojai Marijai Andriulienei buvo pasakyta: arba bus tualetas, arba nebus nominacijos.

Valdžia susizgribo

Saviveiklininkai (tarp jų yra nemažai vaikų ir jaunimo) ir žiūrovai renginių bei repeticijų metu pasinaudodavo kaimynystėje esančiu privatiems asmenims priklausančiu lauko tualetu, arba teisingiau kalbant – išviete. Ir taip žiemą – vasarą, rudenį – pavasarį. Ne iš gero gyvenimo, žinoma…
Tačiau, kai Kultūros centro direk-torius A. Brauklys informavo Savivaldybės vadovus dėl būsimos Plikių filialo nominacijos praradimo, kadangi nėra tualeto, reakcija
buvo žaibiška. Kaip mat buvo paskirta dvi dešimtys tūkstantėlių ir šiomis dienomis jau baigiamas įrengti sanitarinis mazgas. Pasirodo, jį sutvarkyti ir nebuvo taip sudėtinga – vandentiekis yra šalia… Kai paklausiau filialo darbuotojų, kur ketina panaudoti būsimą premiją, jie tik liūdnai nusišypsojo. Sako, gal bus išskaičiuota dabartiniu metu remontuojamam sanitariniam mazgui. Na, nesinorėtų tuo tikėti, bet ką gali žinoti. Kai Savivaldybės vadovai sumanė šiaip be jokio ypatingo reikalo padiskutuoti per Raseinių krašto televiziją, tai keturiasdešimt minučių eterio kainavo 3025 litus! Tačiau, kai kultūros įstaigai verkiant reikia tualeto, tai be respublikinės nominacijos vargu ar šį klausimą išspręstume.