Viktoras VITKUS
[1]
Liepos 23 dien? betygališkiai pakviet? visus Raseini? krašto žmones ? knygos „Betygalos Antan?lis“ pristatym?. Tiek susirinkusi? betygališki? ir sve?i? Raseini? kult?ros centro Betygalos filialo sal? seniai nemat?. Pagerbti Betygalos Antan?l? negal?jo sutrukdyti net lietus… Prisiminimus apie mokytoj? A. Jušk? lyd?jo Ariogalos folkloro klubo nari? (vad. Dobilas Juška) dainos ir fleitininko Liongino ?iapo muzikavimas.
Apie Betygal? ir betygališkius
Vienas id?jini? knygos sumanytoj?, poetas Juozas Nekrošius pasak?: „(…) Antan?lis – tai Betygala, jis – istorin?s žem?s vaikas, ?iabuvis, valg?s jos duon?, g?r?s jos šaltini? vanden?“. T? vakar? apie Betygalos vard? garsinusius žmones kalb?jo Mykolas Ignotas, Gintautas Grigalis ir kiti. Buvo prisiminti pakankamai d?mesio dar nesulauk? kraštie?iai. Pasak J. Nekrošiaus, mažai kam žinomas prieštaringas, bet ?domus, spalvingas ir lyriškas poetaS kunigas Jonas Plankis. Ši? galerij? gali t?sti Antanas Cibulskis, pavadintas poetiniu lyriniu tenoru, Pranas Šniukšta, Egidijus Arnašius ir daugelis kit?. Betygala ir šiandien kupina šviesi? žmoni?.
Garsi Betygala ne tik savo vaikais, bet ir j? nuveiktais darbais. Dar Maironis raš? apie Betygaloje vien? pirm?j? Lietuvoje pastatyt? seneli? prieglaud?. J? stat? ir mecenavo taip pat betygališkiai, kupini atjautos ir žmogiškumo.
Apie Mokytoj?
Antanas Juška gim? Betygaloje 1920-08-06. Pradin? mokykla prad?jo lankyti 1927 m. ir j? baig? 1932 m. 1938 – 1942 metais studijavo Taurag?s mokytoj? seminarijoje. 1952 metais Betygalos skudutinink? ansamblis, vadovaujamas Antano Juškos, tapo Kauno srities meno saviveiklos rateli? apži?ros laureatu. 1954 – 1959 metais jis dirbo ir studijavo Kauno k?no kult?ros institute.
Betygaloje Antanas Juška mokytojauti prad?jo 1945-12-01, d?st? braižyb?, muzik?, astronomij? ir fizin? kult?r?, vadovavo vaik? chorui. Tuomet but?, esanti prie mokyklos, jis nuomavosi iš valstie?io L. Meškausko. Tik v?liau prie sen?j? miestelio kapini?, ant aukšto skardžio savo rankomis surent? nam?. Jo iniciatyva buvo suburtas moksleivi? d?d? orkestras, suaugusi?j? choras, dramos b?relis, kurie dalyvavo ?vairiuose renginiuose. A. Juška pats organizuodavo sporto varžybas, buvo Betygalos mokyklos muziejaus vadovu. Anot M. B. Navakauskien?s, jis sukaup? unikali? 3000 knyg? bibliotek?. A. Juška buvo išties charizmatiška asmenyb?, puikus oratorius ir eruditas. Su mokykla Antanas Juška atsisveikino 1996 metais. Jis taip ir liko pagrindiniu muziejaus ir Betygalos apylinki? gidu. Apie savo krašto paveld? ir istorij? kalb?jo vadovaudamasis tikrais faktais, tod?l jo informacija buvo vertinga ne tik pramogaujantiems keliauninkams, m?g?jams kraštotyrininkams, bet ir profesionaliems kult?ros paveldo tyrin?tojams. Daug pad?jo rengiant medžiag? Betygalos istorin?s zonos ?traukimui ? laikin?j? kult?ros ir istorijos paminkl? apskait?. Jo d?ka sutvarkytas Gaivu?io (šv. Jono) šaltin?lis, kuris mena taip A. Juškos mylimo tautos dainiaus – poeto Maironio dvasi?. Keliautojas nors valand?lei gali pails?ti, prisiminti didžio dainiaus eiles.
Antanas Juška artimai bendravo su poetu Antanu Miškiniu, profesoriumi Vytautu Jakelai?iu, profesoriumi grafiku Jonu Kuzminskiu, dainininku Valentinu ?epkumi,
dailininku Broniumi Bernotai?iu, tautodailininku Jonu Sauraza ir daugeliu kit?. Šis visuomet guvus, pasitemp?s su tvarkingai apkirptais ?siukais žmogus, turintis poetišk? siel?, dom?josi ne tik krašto istorija, bet ir jos tautosaka, betygališki? tarme, gyvenimo papro?iais, verslais ir panašiai. Sukaupta medžiaga mielai dalijosi su rašytoju Antanu Miškiniu. A. Juškos energingi judesiai, eisena bei emocional?s pasakojimai, lydimi gausyb?s citat? (ir ne tik lietuvi? kalba), visuomet traukdavo moksleivi? d?mes?. Už kartais kandži?, ironišk? replik? ir komentar? slyp?jo be galo jautri širdis. Socializmo epochos pabaigoje Lietuvos mokyklose priverstinai buvo ?vestos moksleivi? darbo ir poilsio stovyklos. J? metu pažintis su Antanu Juška moksleiviams tapo tikra atgaiva. Buvo visai logiška S?j?džio laikais matyti mokytoj? – legend? A. Jušk? kaip vien? Raseini? krašto id?jini? v?liavneši?. Šiandien? tautie?iai jau nebemoka laišk? rašymo meno, naudojamasi bedvasiška kompiuterine technika. Marija Birut? Navakauskien? knygoje „Betygalos žem?“ pateikia vien? jo laišk?, rašyt? profesoriui Vytautui Jakelai?iui. Ta?iau verta prisiminti bent vien? šio laiško ištrauk?: „(…) Vasargaliu, kai riešutai prad?jo ?siskon?ti, iš?jome ar?iau Dubysos per ?žuolyt?. ?kop?m ? Vievirš?s dešin? šlait?, perženg? j? akmen? kuprom, kop?me skardžiu už ?žuolyno. Ten dviej? skardži? sankirtoje patogi vaizd? stebykla. ?ia sustoj? išvydome vakar? kryptimi gil?, tolyn nut?sus? Dubysos sl?n?. Skardžiuose dunksojo žali eglynai, kuo tolyn vis tamsiau m?ldami iki pat Kengi? vingio. Toliau akira?io linija ištirpo žvilgsnio gelm?se ir dulksva ?kana pavirto ? užkniubusi? debes? luitus, lyg stovin?io traukinio vagonus.“ Kiek gilios, tapybiškos poezijos!
1994 m. Antanas Juška buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikš?io Gedimino II laipsnio ordino medaliu, v?liau tapo Raseini? garb?s pilie?iu.
Apie knygos gimim?
V?l gr?žtame prie knygos sumanymo. Redakcin? grup?: M. Ignotas, D. Liutkut?, J. Nekrošius, G. Ra?ien? ir S.Totilas man?, kad geriausias b?das pagerbti A. Jušk? – išleisti knyg?. Anot J. Nekrošiaus, samb?rio id?ja, bendruomen?s talka – visos knygos ašis. Prie jos k?rimo prisid?jo didelis b?rys autori? ir r?m?j?. Šie žmon?s susid?r? su dilema – ar dar rinkti medžiag? apie mokytoj? ir aptarin?ti akademiniame rate, ar j? leisti nedelsiant. Buvo prad?ta lyg iš nieko, ta?iau iš karto sulaukta entuziastingo pritarimo, palaikymo, paramos.
Niekas neprieštaraus, kad tik pasirod?s leidinys tapo bibliografin? retenyb?, tikra betygališka knyga,ta?iau laukiama viso Raseini? krašto ir ne tik.
Apie betygališki? planus
Seniai žinome, kad betygališkiai yra sveikai ambicingi, ta?iau ne paviršutiniški ar siekiantys populiarumo. Artimiausias j? tikslas – deramai sutikti 2012-uosius Maironio metus. Svarstoma apie literat?rini? vakar?, skaitym?, seminar? ciklo rengim?, pasikvie?iant poetus. M?stoma, k? dovanoti sve?iui, k? brangaus ir atmintino iš Betygalos gal?t? išsivežti Maironio gerb?jas? Gal kok? leidin?l?, miniati?rin? geriausi? poeto dain? rinkin?l?, o taip pat Pasandrav?, Dubys?, šaltin?l? primenant? suvenyr?? Tikim?s, kad šiuose apm?stymuose betygališkiai nepamirš ir kit? Raseini? krašto k?rybini? paj?g?.