Gimnazijoje – naujas vadovas

Kristina BENDŽIŪTĖ

Nuo rugpjūčio 10 dienos Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos šturvalą perėmė naujas vadovas, tos pačios gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Linas Dargevičius. Liepos mėnesį jis be konkurencijos sudalyvavo konkurse gimnazijos direktoriaus pareigoms užimti ir, be abejo, laimėjo.  Liną Dargevičių daugelis pažinojo kaip rajono Savivaldybės tarybos narį, tarybos veikloje jis dalyvavo nuo 2004 m., ne vienerius metus vadovavo Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitetui. Deja, dėl naujų pareigų teko atsisakyti tarybos nario mandato, tačiau džiaugsmu švytintis veidas ir entuziazmo kibirkštėlės akyse išdavė, kad gimnazijos direktoriaus postas L. Dargevičiui – tai galimybė įgyvendinti seniai brandintas idėjas ir patenkinti savo profesines ambicijas. „Alio, Raseiniai“ nedelsdami pakalbino naująjį gimnazijos direktorių.

-     Kaip ryžotės tarybos nario mandatą iškeisti į gimnazijos direktoriaus postą?
-     Gaila buvo atsisakyti tarybos nario mandato, vis tik per rinkimus žmonės buvo išreiškę nemažą pasitikėjimą. Sprendimas brendo gana sunkiai ir ilgai, bet tai buvo naujas iššūkis, naujos veiklos ir karjeros galimybė. Teko priimti tokį sprendimą, nes mūsų įstatymai neleidžia įstaigų vadovams dalyvauti ir tarybos veikloje.
-     Ar galime teigti, kad jau padėjote tašką savo politinėje karjeroje? Gal vis tik ketinate kitąmet dalyvauti Seimo rinkimuose?
-     Seimo rinkimuose tikrai nedalyvausiu. Kol kas dar esu Tėvynės sąjungos -  Lietuvos krikščionių demokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas, taigi politinėmis aktualijomis domėsiuosi ir toliau.
-     Koks Jūsų pedagoginio darbo stažas ir kiek metų dirbate šioje gimnazijoje?
-     Pedagoginę karjerą Raseinių rajone pradėjau tik baigęs studijas, 1993 metais. Teko mokytojauti Pašaltuonyje, Skaraitiškėje, „Kalno“ vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse, Raseinių technologijos ir verslo mokykloje, taigi su rajono ugdymo įstaigomis esu susipažinęs. Čia įsidarbinau 1997 metais, tada dar vadinosi „Žemaičio“ vidurinė mokykla.
-     Esate mokinių mėgstamas mokytojas. Ar tapęs direktoriumi turėsite pamokų?
-     Taip, įstatymai leidžia turėti keletą pamokų, dėstysiu gal dviems grupėms. Direktorius turi jausti tą dvasią, kurioje gyvena mokiniai, ir neprarasti savo, kaip dalyko mokytojo, kvalifikacijos.
-     Rajone sklando kalbos, esą Prezidento Jono Žemaičio gimnazija nepatraukli, tarp mokytojų daug einančių antraeiles pareigas, pensininkų. Kiek šios kalbos pagrįstos?
- Tokios kalbos pasigirdo praėjusiais metais, tačiau pernai gimnazijoje dirbo tik du pensinio amžiaus pedagogai. Šiemet pensinio amžiaus liko tik viena chemijos mokytoja. Taip, buvo antraeilininkų, tačiau ši problema gana sėkmingai sprendžiama – dalis mokytojų jau pervesti į pirmaeiles pareigas. Kadangi Šaltinio ir „Kalno“ mokyklose nuo šių metų nebeformuojamos 11-tos klasės, pas mus labai staiga išaugo mokinių skaičius. Šiandien jau turime 393 moksleivius (pernai mokėsi 281). Todėl padidėjo ir mokytojų darbo krūviai. Kolektyvo branduolys išliko tas pats, tačiau yra tam tikra kaita, kolektyvą papildys matematikos, vokiečių kalbos mokytojai.
O dėl gimnazijos patrauklumo galima diskutuoti. Žinoma, mes negalime konkuruoti su elitinėmis ugdymo įstaigomis, tokiomis kaip Kauno technologijos universiteto
gimnazija ar Vilniaus licėjus, kur vykdoma moksleivių atranka. Mes priimame visus, kurie nori mokytis. Tačiau pažiūrėję pastarųjų dvejų metų „Veido“ reitingus pamatysime, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazija tarp rajono mokyklų yra aukščiausiai, o visos respublikos mastu tarp daugiau nei 400 gimnazijų ir vidurinių mokyklų – 96 vietoje. Gal gimnazija nepatraukli, kad čia reikia mokytis, lankyti pamokas? Tačiau tėvai leidžia į mokyklą vaikus tam, kad jie pasiektų gerų rezultatų. Šiemet gimnazistų valstybinių brandos egzaminų rezultatai tikrai labai aukšti, geri jie buvo ir pernai. Džiaugiamės, kad gerų rezultatų pasiekia ne tik ypatingai gabūs ir darbštūs, bet ir vidutinių gabumų moksleiviai. Taigi gimnazija turėtų būti patraukli, tačiau įvaizdžio formavimo darbas galbūt ir buvo apleistas.
-     Kaip ketinate gerinti gimnazijos įvaizdį, sustiprinti jos patrauklumą visuomenės akyse?
-     Dirbtinai, vien viešųjų ryšių priemonėmis tikrai nesiruošiame to daryti. Norėdami mūsų rajono vaikams suteikti gerą išsilavinimą, turime vienoje ugdymo įstaigoje sukoncentruoti pačias geriausias pajėgas. Eisime ta linkme, kad mokytojų kolektyvas atitiktų mokinių ir jų tėvų poreikius, lūkesčius ir garantuotų patį geriausią išsilavinimą, kokį tik galima suteikti mūsų rajone. Svarbu suburti šaunų kolektyvą, kuris atiduotų visas jėgas mokinių ugdymui. Tada galėsime pasiekti gerų rezultatų ir konkuruoti su kitomis gimnazijomis.
-     Kokiomis nuotaikomis pasitinkate naujus mokslo metus?
-     Pradžia nebus lengva. Labai svarbu išspręsti kai kuriuos materialinio aprūpinimo, organizacinius klausimus. Šią savaitę jau prasidėjo darbai sporto salėje – keičiamas apšvietimas, remontuojamos sienos. Kabinetuose atlikti minimalūs remontai, kai kur padažytos grindys. Padaugėjo mokinių, trūksta vadovėlių, tačiau iš Savivaldybės gavome palaiminimą pirkti papildomą vadovėlių kiekį, taigi jais bus aprūpinti visi mokiniai. Vienas svarbiausių uždavinių – integruoti naujai atėjusius mokinius, kurių nuomonė apie gimnaziją skeptiška. Sunkumų sukelia ir prasidėjęs nemokamo mokinių maitinimo konkursas.
-     Kokius planus sieksite įgyvendinti netolimoje ateityje?
-     Planų ir minčių daug, bet viskas susiję su finansais. Pas mus daug vyresniųjų klasių mokinių, problemų kyla dėl vietos trūkumo automobiliams statyti, todėl planuojame įrengti naują  automobilių stovėjimo aikštelę.
Gavome baldus informaciniam centrui, tačiau dar neatliktas patalpų remontas. Rudenį skaityklos patalpos bus išplėstos, mokiniai ten galės leisti laiką belaukdami autobuso, pasiruošti pamokoms. Aišku, viskas iškarto neatsiras, tačiau tikimės rajono Savivaldybės pagalbos. Buvo kreiptasi į Savivaldybę dėl gimnazijos renovavimo, tačiau pagal Švietimo ministerijos parengtą aprašą norint patekti į renovavimo programą, reikia turėti bent 701 mokinį, mums iki to dar toloka. Žinant mūsų rajono mokinių mažėjimo tendencijas (per pastaruosius 10 metų rajone sumažėjo apie 2000 mokinių), pakankamai sunku surinkti tokį skaičių.
Didelį dėmesį reikės skirti sporto salės ir stadiono sutvarkymui. Jau 3 metai yra parengtas techninis projektas dėl stadiono renovavimo, tačiau kol kas negauname finansavimo. Galbūt pavyks parūpinti treniruoklių, bendradarbiaujant su Futbolo federacija įrengti futbolo aikštelę. Vyresniųjų klasių mokiniai nori sportuoti, bet vis tik mokykla visų pirma skirta mokymuisi, todėl daugiausia pastangų dėsime, kad mokiniai gautų gerą išsilavinimą.
Kviečiu į gimnaziją visus 9-12 klasių mokinius, kurie dar neapsisprendė, kur mokytis.
-     Ačiū už pokalbį.