Girkalnio kapinės
Viktoras Vitkus
Balandžio 23 buvo pradėta Girkalnio kapinių kultūrologinių tyrimų praktinė dalis, kuri truko iki balandžio 30d. Darbų tikslas- fiksuoti nykstančią kapinių įrangą, nustatyti kapinių istorinę dalį. Schemose pažymėti meninę (taikomoji dailė) ir istorinę vertę turinčius paminklus, atlikti originaliosios ornamentikos eskizus.
Sovietmetyje LKP Raseinių rajono komiteto sekretorius Malinauskas ir Raseinių rajono DŽDT VK pirmininkas Lisauskas buvo pasipiktinę, kad parapija netvarko kapinių teritorijos, netveria tvoros. Net kapinių bendras suplanavimas buvo „užkrautas“ parapijai. Vėliau Raseinių rajono DŽDT VK pirmininkas Z.Gramaila informavo LTSR MT ir Vyriausybę, kad kapinės jau aptvertos. 1980m. ŽŪM RŽPI Geodezijos skyrius (skyriaus viršininkas V.Šidla, grupės vadovas J.Vaičiukynas), vykdant žemės ūkio naudmenų inventorizacijos lauko darbus, kartografavo šias kapines. 1981-06-23 Girkalnio kapinių inventorizacijos medžiagą paruošė Tauragės teritorinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras. Tuomet kapinės užėmė 4,7ha žemės plotą.Tačiau darbas nebuvo atliktas iki galo. Dar 1993m. ūkinės veiklos apribojimo plane kapinės nepažymėtos reikalinga spalvine gama. Nebuvo Aplinkos apsaugos, Paminklotvarkos departamentų bei kultūros paveldo inspekcijos derinimų. 1996m. parengtas kapinių planavimo projektas. Pastebėta, kad būtinas tvoros tvirtinimas – remontas.
ISTORINĖS DALIES SVARBIAUSIEJI FORMANTAI
Senųjų kapinių teritoriją nustatyti nėra sudėtinga ir vizualiai. Jos perimetru augo galingi lapuočiai. Likusių kelmų skersmenys nuo 0,8m. Yra kelmų, bylojančių, kad čia augo ir daugiakamieniai lapuočiai. Pačią senųjų kapinių teritoriją galima skirstyti į 3 zonas: pirmoji į dešinę nuo didžiųjų vartų, antroji tarp minėtų vartų ir buvusios koplyčios pamatų, trečioji į kairę nuo buvusios koplyčios pamatų.
Po to kai 1890 metais sudegė Girkalnio bažnyčia, Kauno gubernatorius ilgai nedavė leidimo statyti
naują. Pamaldos vyko ankštoje kapinių koplyčioje. Kuomet statyta pastaroji koplyčia ir kuomet įrengtos kapinės, senosiose Telšių vyskupijos 1899 metų bažnytiniuose dokumentuose žinių nėra. Ten tiesiog nurodoma, kad koplyčia kapinėse stovi nuo neatmenamų laikų. 1908 metų Kauno gubernijos Romos katalikų koplyčių sąraše jau randame žinią, kad pastaroji medinė koplyčia statyta 1892 metais, žymiai vėliau nei įkurtos kapinės. Tai patvirtina datos ant paminklų. Pastačius naują Girkalnio bažnyčią, kapinių koplyčia 1919 metaias buvo nugriauta.
Nustatinėjant senųjų kapinių teritorijos zonas, buvo išmatuoti buvusios koplyčios pamatai – 8,65 x 8m. Išliko apie 20 stambių lauko riedulių iš buvusių pamatų. Nuo kelio pusės riedulių aukštis virš žemės paviršiaus siekia 40 – 50cm. Galima spręsti, kad pamatų aukštis siekė 1m. Apie buvusios koplyčios pamatus ir kiek toliai yra gausi lietinių ir kaltinių paminklų sankaupa.
Nors juos prižiūrėję žmonės jau ir buvę mirę, girkalniškiai neskubėjo kryželius naikinti. Tai patvirtina sveiką krikščionišką ir moralinę bendruomenės nuostatą. Gal todėl kapinėse išliko 1825,1860,1879,1894, 1903 1905,1907,1908 1909, 1910,1912,1913 ir vėlesniais metais statyti paminklai.Ta proga rei-kia pastebėti, kad neteko matyti brutalaus vandalizmo pėdsakų. Antras svarbus formantas – senieji vartai. Jų centre arkinė anga su kaltiniais dvivėriais vartais. Šoniniai varteliai turi tik du kalvio darbo tvirtinimus. Virš vartų, kraštuose, po vieną bokštelį dvišlaičių stogeliu.Centre esantis didysis bokštelis viduryje turi dvipakopę nišą, kuri buvo dažyta bent 2 kartus. Matosi baltų ir mėlynų dažų fragmentai. Manoma, kad čia galėjo stovėti skulptūra arba kryželis, nes išliko pjedestalas. Po šios giliosios nišos yra pailgo stačiakampio negili niša, greičiau turėjusi puošybinio elemento funkcijas (neatmetama galimybė, kad čia galėjo būti įrašas). Tokių puošybinių elementų yra ir daugiau. Kairėje vartų pusėje yra niša, imituojanti vartelius. Didyjį bokštelį puošia grakštus kaltinis kryželis – saulutė. Kraštinių vartelių aukštis apie 1,70m, centrinių-1,85m. Kodėl toks menkas vartų aukštis, šiandien sunku spręsti. Gal pats statinys kiek „pasėdo“, gal kiek po remontų „išaugo“ kelio lygis.
Vartai turi ir baroko, ir klasicizmo bruožų, todėl juos galima greičiau skirti eklektikai
Kapinių takų sistema nėra gerai išreikšta. Autentiškas liko takas nuo senųjų vartų į kairę link buvusios koplyčios vietos. Tai galėtų būti trečiasis formantas. Kiti vartai – mažesni, statyti XXa. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Ant kairiojo stulpelio išliko inicialai – An.D. Pakankamai geros būklės yra kalvio darbo dvivėriai ir vienvėriai vartai. Bendras objekto nykimas apie 15 nuošimčių.
ĮRANGOS IR PAMINKLŲ IKI 1940 METŲ APSKAITA
Tyrimų metu buvo įvertinta apie 150 vnt. paminklų ir įrangos, statytų iki 1940 metų.
KAPINIŲ ĮRANGOS STILISTIKA
A.Varnas albume „Lietuvos kryžiai. I94 fotografiškai atliktos kryžių nuotraukos“ pirmoje dalyje fiksuoja Girkalnio kapinių kryžių (autorius ir gamybos data nežinomi). Dabar šio kryžiaus nėra. Išliko 10 XXa.pirm. p. paprastų ir ganėtinai sunykusių (67 nuošimčiai) kryžių. Jų aukštis nuo 1,8 iki 4m.
J.Pačkauskienė teigia, kad Girkalnio kapinėse gausu senosios kalvystės pavyzdžių. Su tuo negalima nesutikti. A.Stravinskas mini ir „stipriausią“ Girkalnio apylinkės kalvį, turėjusį net metalo stakles – Bronių Kelmicką iš Pramedžiavos kaimo. Jo gamintą kryžių pavyko aptikti tyrimų metu. J.Pačkauskienė mini esantį kryžių su Nukryžiuotojo figūra. Pasak jos, ji įdomi savo plastika bei aukščiu – 40 cm. Tačiau yra ir kitų puikių lietinės metalo plastikos pavyzdžių. Paminėtinas
30 cm aukščio – stovinčio angelo figūra, atsirėmusi į klasikinio stiliaus vazą – bareljefas. Įdomi Marijos Maloningosios 10 cm aukščioskulptūrėlė. Gausu stačiakampių metalinių lentelių 10x10cm su Dievo Motinos ir kūdikio bareljefu.
Fiksuotos vos dvi metalinės saulutės – kryželiai. Viena – ant didžiųjų vartų, kita -tvirtinta prie metalinių vamzdžių kryžiaus šalia vartų, dešinėje pusėje. Yra labai originalių ornamentika kalvio darbo kryžių. Kelios metalinės kaltinės ir lietinės tvorelės ( viso 12 vnt.) nėra išskirtinės savo ornamentika.
Lietinė metalo plastika ganėtinai turtinga. Čia matome puikius neoklasikos, neobaroko, neogotikos ir eklektikos stilių vientisinius ir ažūrinius gaminius. Tiek kaltiniai, tiek lietiniai kryžiai stovi ant 0,1 – 1,5m aukščio akmeninių pjedestalų. Jų formos taip pat skirtingos. Yra ir paprastas netašytas akmuo ir kirstos piramidės formos pjedestalas. Deja, pastebimi korozijos požymiai ties metalo montavimu su akmeniu vieta.
Dažnai gyventojai iš anksto įsigydavo patikusius (tam turėjo įtakos ir tuometinė mada) jiems metalo plastikos gaminius ir pasidėdavo juos „ateičiai“. Taip nutiko su paminklu, skirtu Jonui Tamkevičiui ir Monikai Lukošienei (paskutinis laidojimas 1957m.). 1,5 m kirstinės piramidės formos granitinį pjedestalą puošia lietinis eklektinis kryžius su reta ornamentika. Centre apvalus medaljonas. Virš informacinės lentelės – tradicinis Marijos su kūdikiu bareljefas.
Beje, seniausias kapinių paminklas – 1800m. kaltas kryželis su įdomia liaudiška ornamentika. Bendras kapinių metalo plastikos nykimas – 29 nuošimčiai. Gaila kad yra metalinės plastikos, dažytos aliuminio pudra, beje, kaip ir nekurie paminklai.
Gausus akmeninių paminklų stilistikos asortimentas. Reikėtų pradėti nuo gana retų paminklinių plokščių. Jų yra trejos: Poškevičių,Pilsudskių, Tiškevičių giminėms. Būtų įdomu sužinoti, kokias sąsajas pastarosios dvi pavardės turi su garsiais bajorais.
Neįtikėtinai geros būklės yra neoromantiniai akmeniniai paminklai. Nėra „apneštos“ dulkėmis rėvės, imituojančios medžio žievę. Keli paminklai montuoti iš 3 modulių. Du šio stiliaus paminklai viduriniame modulyje turi gilias segmentines nišas ( tai kiek atitolta nuo kanono), kuriose talpinamos skulptūrėlės. Vieno paminklo nišoje iki šiol yra 32cm aukščio Dievo motinos su kūdikiu skulptūra, tiesa 20 nuošimčių baltų dažų nutrupėję. Kapinėse yra du neoklasikiniai juodo granito paminklai, stebinantys savo aukščių 3,5-4m. Pasigesta neogotikinių ir neobarokinių paminklų.
Nemažai, daugiau nei kelios dešimtys, yra betoninių apvadų bei sarkofagų. Tai galėtų būti atskira tyrinėjimų tema, kaip ir teracinių paminklų įvertinimas. Tačiau reikia pažymėti, kad teko fiksuoti retą, anais laikais „prašmatniai“ atrodžiusį, ornamentuotais šonais ir viršumi, sarkofagą kapinių centrinėje dalyje.
Didžioji išlikusių paminklų dalis gaminta XXa. Pradžioje.Nustatinėjant palaidotų Girkalniui ir Lietuvai nusipelnusių žmonių pavardes, daug naudos duotų bažnytinės gimimo, santuokos ir mirimo registracijos knygos, vietinių gyventojų bei kraštotyrininkų pasakojimai bei kita infirmacija (nuotraukos, spauda, laiškai ir kt.)
Šalyje vis didesnis dėmesys kaimo ir kultūriniam turizmui. Vertėtų kapinėse esančiame informaciniame stende talpinti schemą, kur būtų nurodyti vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų, prozininko Aleksandro Fromo-Gužučio, rašytojos, publicistės, aušrininkės Stanislavos Medekšaitės-Paškevičienės, 1944m. enkavedistų nužudytų Graužų kaimo gyventojų kapai.
