Grafikos paroda Kultūros centro meno galerijoje

Parodoje eksponuojami šešioms įvairioms kartoms atstovaujančių Lietuvos grafikų darbai. Grafikos menas yra viena seniausių vaizduojamojo meno formų, o spausdintas žodis, ko gero, atsirado vėliau nei meninis medžio raižinio atspaudas. Parodos dalyviai savo kūryboje naudoja įvairias grafikos meno technikas, tad čia galima gyvai patirti, ką reiškia tokie paslaptingai skambantys žodžiai kaip „litografija“, „ofortas“, „mecotinta“ ir kiti.
Parodos pavadinimas „Incorpore“ (lot. kūnas, viename kūne, arba bendrinėje kalboje vartojama reikšmė „visi kartu“) „pasiskolintas“ iš parodos dalyvės Austės Kabašinskienės darbo.
Ne tai svarbiausia. „Incorpore“ yra kvietimas priimti meno kūrinį kaip visumą, kaip vieną kūną, nepaisant jo kilmės, autoriaus titulų ar priemonių, kuriomis darbas yra atliktas. Kūrinys arba virsta „kūnu“ ir pradeda gyventi savarankiškai, atrasdamas jam vienam težinomą kelią į kiekvieno „matančiojo“ dūšią, arba jo egzistencija taip ir pasibaigia ties įmantriu pavadinimu ir nesuprantama koncepcija. Iš kitos pusės, „Incorpore“ yra bendra menininkų, gyvenančių įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriančių skirtingomis grafikos technikomis, paroda Raseiniuose“, – taip parodą apibūdina jos kuratorius Evaldas Mikalauskis.
Šiaip ar taip, šioks toks supratimas apie grafikos technikas praverčia žvelgiant į kiekvieno autoriaus darbus. Augustas Bidlauskas naudoja labai sudėtingą mecotintos techniką, kuri, pasitelkiant daugybę pustonių ir subtilų šviesos bei šešėlių žaismą, leidžia išgauti beveik realistinį, fotografinį atvaizdą. Justės Kuliešaitės darbai atlikti vienu iš seniausių spausdinimo būdų – litografija. 2021 metais menininkė įsigijo akmens litografijos presą iš Helsinkio dirbtuvių ir nuo to laiko kuria asmeninę studiją (pirmąją privačią litografijos studiją Lietuvoje) senelių sodyboje, Raseinių rajone, Viduklės miestelyje. Birutė Zuokaitė savo darbuose naudoja įvairiausias grafikos technikas, o jos nevaržoma vaizduotė kuria detalų, žvilgsnį įtraukiantį piešinį. Jos darbams būdingas emocionalumas, skrupulingas dėmesys detalėms, gebėjimas natūraliai suderinti buitišką lygmenį su aukštąja materija. Mato Dūdos darbų istorija gimė gal prieš 20 metų geležiniame garaže, kur atsirasdavo atspaudų klišės, važinėjant automobiliu po blizgančius cinko ir vario gabalus, klausantis, kaip tepaluoto žvyro kruopos įsispaudžia į plokštes įvairiausiais pavidalais…
Paroda veiks iki rugsėjo 16 d. Kviečiame apsilankyti.
Parodą remia Raseinių rajono savivaldybė.

Arūnas Kazlauskas,
Raseinių rajono kultūros centro
projektų vadovas