Gražuolės iš Ariogalos krašto gyvenimas – tarp fermos ir podiumo

Artūras DAMBRAUSKAS

„Mis ūkininkaitės“ titulą 2007 laimėjusi Eglė Žilytė kopia modelio karjeros laiptais, mokosi aukštojoje mokykloje, tačiau net neketina užmiršti savo gimtojo kaimo –  22 metų mergina ir toliau pluša tėvams priklausančiame didžiuliame kiaulių ūkyje.

Prabanga nesižavi

Su E.Žilyte susitikome Kauno „Akropolyje“ šalia parduotuvės „Audimas“, kurios didžiuliame ir išradingai apšviestame reklaminiame stende – liekna mergina su kamuoliu. Tai vienas Eglės, kaip modelio, darbų.
„Ar didžiuojatės tokiomis nuotraukomis, kurios eksponuojamos populiariose vietose ir kurias mato tūkstančiai žmonių?“ – pasiteiravau šiek tiek provokuodamas.
„Kartais pro čia praeinu, pasižiūriu į tą plakatą ir pagalvoju: „Geras darbas. Neblogai paplušėjome. Tačiau to, kas vadinama pasipuikavimu, tikrai nejaučiu. Būtų kvaila, jei dėl to aš vaikščiočiau užrietusi nosį. Lankydamasi užsienyje, matau daug prabangaus gyvenimo, tačiau manau, kad tikrasis mano gyvenimas yra tėvų ūkyje prie Ariogalos“, – teigė mergina.
Gražuolė studijuoja Kauno veterinarijos akademijoje ir rengiasi tapti maisto saugos specialiste. Rinkdamasi profesiją, ji galvojo apie tėvų ūkį, kuriame ekologiškomis sąlygomis auginama beveik trys šimtai kiaulių. Ūkyje veikia ir mėsos perdirbimo įmonė, gaminanti ekologiškas dešras, kumpius ir lašinius.

Darbuojasi ir savaitgaliais

Kone kiekvieną savaitgalį Eglė skuba į Vilnių. Tačiau ne į pramogų klubus, bet pardavinėti firminių mėsos gaminių.
„Kartais pasikviečiu draugų ir jiems išverdu cepelinų, tačiau savaitgaliais bendrauti su draugais beveik nėra kada, nes, kai būnu Lietuvoje, kiekvieną šeštadienį su tėvais važiuojame į Vilniuje esantį prekybos centrą „Panorama“ prekiauti ekologiškais mėsos gaminiais. Išvažiuojame šeštą valandą ryto ir apie devintą pradedame prekybą. Namo grįžtame vėlai vakare. Neretai jau kitą dieną reikia kur nors važiuoti demonstruoti, pavyzdžiui, kailinius“, – apie paradoksalius savo veiklos kontrastus pasakojo savaitraščio „Alio, Raseiniai“ pašnekovė.
Prekybos centre Eglei tenka pakilnoti ir sunkias dėžes. Ar modeliams tai nekenkia?
„Koks čia darbas kilnoti dėžes: pakeli, permeti ir viskas. Nei į vieną darbą nespjoviau ir niekada nespjausiu. Tokias nuostatas išugdė mama – be galo darbšti, atakakli ir optimistiška“, – pabrėžė, matyt, ne mažiau atkakli ir optimistiška dukra.
Prekiaudama ekologiškais mėsos gaminiais, Eglė noriai pasakoja pirkėjams apie tokios produkcijos naudą.
„Kai kurie pirkėjai sako: nepasakok, kad gyveni kaime. Aš jiems atsakau, kad kaime yra daug darbščių ir visais atžvilgiais puikių panelių“, – sakė „kaimo garbę“ mėgstanti ginti mergina.

Moko gyvenimo išminties

Jos įsitikinimu, kaime gyvena darbštūs, tvarkingi ir sąžiningi žmonės. Ir pati Eglė negaili pastangų, kad aplinkinių gyvenimas būtų geresnis. Kartais atsiveža į namus vaikus iš globos namų ir moko juos darbo, disciplinos ir gyvenimiškos patirties.
„Kai sugalvojau atsivežti kelis vaikus, globos namų darbuotojos, matydamos, kokia aš jauna, abejojo mano pastangų nauda ir sakė, kad pamačiusi, kaip nelengva tokius vaikus auklėti, greitai prarasiu norą su jais bendrauti. Tačiau taip neįvyko. Dabar darbuotojos mane ragina, kad tęsčiau ir plėsčiau pradėtą veiklą“, – sakė mergina.
Kelioms dienoms apgyvendinusi pas save vaikų globos auklėtinius Eglė juos mokė darbo ir disciplinos.
„Galėjome eiti prie Dubysos, bet aš pasakiau, kad dėmesį skirsime darbui. Rinkome uogas, darbavomės daržuose. Vakare iškepiau blynų, kuriuos valgėme su mūsų
pačių surinktų vaisių uogiene. Vaikams aiškinau: jei būtumėme laiką leidę prie Dubysos, nieko neturėtumėme, bet kadangi dirbome, dabar galime su lietiniais valgyti
skanią uogienę“, – apie savo patirtį auklėjant vaikus pasakojo Eglė.Pasiteiravau, kaip ją pačią auklėjo tėvai? „Mes savo akimis matėme, kaip jie dirba ir kaip dėl mūsų
stengiasi. Jautėme tėvams didelę pagarbą ir natūraliai norėjome jiems bent kuo nors padėti. Manau, kad jei vaikai nejaučia savo tėvams pagarbos, nepadės nei griež-
ta tėvų pozicija, nei bausmės ar dar kas nors. Be abipusio supratimo, vaikai greičiausiai pasuks klystkeliais“, – svarstė E.Žilytė.

Pati mėgsta kiaulieną

Eglė prisipažino labai mėgstanti kiaulieną. Per pusryčius dažniausiai susitepa sumuštinių su kiaulienos dešra. O važiuodama į užsienį, į lagaminą visada įsideda ne tik tėvų ūkyje pagamintos dešros, bet ir rūkytų lašinukų.
Pasak merginos, ji mačiusi daug blizgesio ir prabangos, tačiau prabanga toli gražu nėra tai, kas labiausiai traukia.
„Prie veidrodžio niekada ilgai  nesėdžiu ir mano rankinėje nėra nei penkių lūpdažių, nei trijų veidrodėlių“, – sakė mergina.
Eglė save apibūdina kaip gilesnės prasmės ieškantį žmogų.„Nesu išranki, jaučiu dėkingumą už viską, ką gyvenime patiriu. Labai vertinu keliones į užsienį. Norsmodeliui nepriklauso, domiuosi tos šalies, kurioje lankausi, kultūra ir papročiais. Neseniai daug naudingo sužinojau lankydamasi Turkijoje, kur pro mano akis nepraslydo ūkininkavimo reikalai“, – pabrėžė mergina.
Užsieniečiai jai imponuoja mokėjimu džiaugtis gyvenimu. Eglei atrodo, kad Lietuvoje žmonės dažnai jaučiasi prislėgti, yra ne itin geranoriški, tenka susidurti su pavydu. Jos nuomone, lietuviai gal per daug linkę dejuoti, nuolat galvoja, kad prapuls.
„Aš taip sakau: jei žmogus nuolat galvoja, kad prapuls, tai jis prapuls ir eidamas per gatvę degant žaliam šviesoforui“, – psichologinėmis įžvalgomis dalijosi mergina.
Savo įspūdžius ir pastebėjimus Eglė užsifiksuoja raštu. „Nieko nedarau šiaip sau. Iš kiekvienos situacijos ir iš kiekvieno žmogaus stengiuosi kažko pasimokyti. Iš
pastebėjimų ir minčių, kurias esu užsirašiusi, manau, jau susidėliotų romanas“, – kalbėjo pašnekovė.

Nuogąstauja dėl žentų

Eglės mama Audronė Žilienė žurnalistui yra užsiminusi, kad kartais dilgteli nerimas dėl ateities: „Turiu man labai padedančias dvi dukras.Bet kas bus, kai atsiras žentai? Gal jie bus užkietėję miestiečiai ir išsiveš mano mergaites iš kaimo?“Pasak Eglės, tokie mamos nuogąstavimai neturi pagrindo.
„Jei sutuoktinis mane tikrai mylės ir gerbs, viskas bus gražiai suderinta, jokiems nesklandumams neliks vietos. Noriu su didele pagarba plėtoti tai, ką sunkiu darbu yra sukūrę mano tėvai“, – kalbėjo mergina.
Eglė sakė mėgstanti planuoti ateitį: „Esu įpratusi numatyti kelis žingsnius į priekį, iš karto numatau ir blogesnius variantus, kad nebūtų nusivylimo. Tačiau iki šiol dar neišmokau nevėluoti į susitikimus. Man 24 valandų per parą per mažai. Gal aš per daug veiklos prisigalvoju, – nuotaikingai svartė gražuolė ir pridūrė: – Kartais bandau įsivaizduoti, kokia aš būsiu ateityje. Galvoju optimistiškai – būsiulabai kieta, nes stengiuosi išmokti gyvenimo pamokas.“
Artimiausi merginos planai: baigti aukštąją, darbuotis tėvų ūkyje, tęsti modelio karjerą ir padėti globos namų auklėtiniams.