[1]„Atminties kelio 1941–2021“ renginiai vyksta visoje Lietuvoje, jie skirti Holokausto pradžios 80-osioms metin?ms pamin?ti. Renginius inicijuoja Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio okupacini? režim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti, prisideda vietos organizacijos, centrai ir jud?jimai. Šiais metais „Atminties kelio“ renginiai organizuojami chronologiškai, tam tikromis datomis, skirtomis atskir? miest? ir miesteli? žyd? bendruomeni? sunaikinimo laikui ir vietai prisiminti. Renginiai prasid?jo Gargžduose, buvusiame Soviet? S?jungos ir Vokietijos pasienio mieste. ?ia pa?ioje karo pradžioje, birželio 24 d., melagingai apkaltin? pasipriešinimu, vokie?iai sušaud? 200 vyr? ir 1 moter?. Birželio 27 d. buvo sušaudyti 111 Palangos žyd?… Liepos 3 d. sušaudyti 322 Jurbarko gyventojai, dauguma žydai. Vakar? Lietuvoje prasid?jusios žudyn?s slinko ? rytus, persirito per Žemaitij?. Mažesniuose miesteliuose trumpam ?steigti getai sunaikinti vienas po kito. Buvo žudomi ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai.
Pirmomis karo dienomis m?s? žem?je susikirto dvi galingos ir negailestingos kariaujan?ios j?gos. Nedaug sutiksime liudinink?, kurie gal?t? papasakoti t? met? ?vykius ir perteikti t? dien? nuotaikas. Senoliai atsimena karo pradži?: l?ktuv? gausm? ir kurtinant? bomb? sprogim?, riaumojan?ius tankus ir gri?van?ius pastatus. Raseiniškiai ir aplinkiniai gyventojai su siaubu pasakoja apie sugriaut?, ištušt?jus? miest?.
Šviesios atminties medžio drož?jas Kazys Smilgevi?ius pasakojo mat?s, kaip pasibaigus m?šiams miesto griuv?sius val? pusplikiai vyrai, priži?rimi vokie?i? kari? ir vyr? su baltais raiš?iais ant rankovi?. Sara Furmanskyt?-Gurvi?ien? raš?, kad birželio 25 d. kartu su artimaisiais buvo atvaryta ? kino teatr? Raseiniuose, kur jau buvo keliolika žyd?. Iš ten žydus rikiavo ir siunt? atlikti ?vairiausius darbus. Pirmiausia buvo valomos gatv?s, griuv?siais virt?s gyvenamasis kvartalas tarp Vilniaus ir Dubysos gatvi?.
Per por? savai?i? visi Raseini? žydai buvo surinkti ir suvaryti ? uždaras teritorijas – getus. Vienuolyno ?kiniuose pastatuose už miesto buvo apgyvendinti darbingi vyrai, moterys ir merginos. Moteris su vaikais ir senolius baltaraiš?iai sugr?do ? kelis didesnius pastatus Nemakš?i? (Dubysos) gatv?je. Žyd? namuose apsigyveno vokie?iai, policininkai ir j? pagalbininkai.
Policijos vachmistru (puskarininkiu) buvo paskirtas Aleksas Grigaravi?ius. Iš pradži? jis vadovavo konvojininkams, lyd?jusiems karo belaisvius ir žydus vyrus ? ?vairiausius darbus. V?liau, prisimena raseiniškis Abramas Lazarskis, Grigaravi?ius buvo paskirtas geto viršininku. Tada rytais išrikiuodavo visus vyrus ir liepdavo b?gti aplink stovykl? iki s?mon?s netekimo, asmenis, kurie nevykdydavo ?sakym?, primušdavo. Ty?iodavosi iš suimt?j?, atimdavo vertingus daiktus ir juos pasisavindavo. Buvo dien?, kai ? darb? nesi?sdavo. Si?sdavo sušaudyti.
Žyd? šaudymas Raseini? krašte prasid?jo liepos m?nes?. Iš kal?jimo lydimas vokie?i? ir kal?jimo priži?r?toj? ? get? buvo atvarytas b?rys žyd?. Su vokie?iais atvyko policijos viršininkas Urbšaitis. Jo ?sakymu Grigaravi?ius surinko gete buvusius vyrus, prijung? juos prie atvest? iš kal?jimo, išdalino kastuvus. Išrikiuoti vyrai lydimi vokie?i? kareivi? ir lietuvi? policinink? pasuko Žievelišk?s kaimo kryptimi. Ten liepos 29 d. sušaudyta pirmoji didel? 250 žyd? vyr? grup?. Kartu su raseiniškiais ?ia atgul? Jurbarko ir Tytuv?n? žydai. Pra?jus kelioms dienoms po vyr? sušaudymo buvo duotas ?sakymas sušaudyti likusias gete moteris. Vyresnio amžiaus moterys ir vaikai buvo atskirti ir išsi?sti ? Bili?n? dvar?, iš kur po keli? dien? nuvežti ? Kurpišk?s duobes ir sušaudyti kartu su Girkalnio žydais. Rugpj??io m?nes? Žuvelišk?je nuolat aid?jo š?viai ir dejon?s. Aidu ir krauju jie atsikartojo Lyduv?nuose, Nemakš?iuose, Vidukl?je, kitose m?s? rajono ir Lietuvos vietov?se.
Sunaikinta keturis šimtme?ius kartu gyvavusi žyd? tauta – netekome mokslo ir meno žmoni?, darbš?i? amatinink?, puiki? gydytoj? ir statybinink?, šeimininki? ir prekybinink? – m?s? šalies pilie?i?, dirbusi? ir k?rusi? d?l Lietuvos ateities.
Kvie?iame liepos 29 d. 18 val. rinktis buvusioje Raseini? geto teritorijoje ir prisid?ti prie istorin?s iniciatyvos, dalyvauti „Atminties kelio“ renginyje-eisenoje ? holokausto viet?, prisimenant ir pagerbiant Raseini? krašto žydus, m?s? t?v? ir seneli? kaimynus.
Lina Kantautien?, Raseini? krašto istorijos muziejaus muziejinink?