Gydytojas, politikas, žmogus

Siųsti Versija spausdinimui

Pranas LAURINAVIČIUS

Gydytojas chirurgas, Raseinių rajono garbės pilietis Gediminas Kazys Galubauskas gerai žinomas daugeliui kraštiečių. Kiek plačiau su mediku pabendrauti paskatino dvi gražios jo asmeninio gyvenimo datos – rugpjūčio 17 dieną G. K. Galubauskas atšventė 63-ąjį gimtadienį, o rugsėjį sueis 40 metų, kaip šis talentingas  chirurgas dirba Raseinių ligoninėje. Per kelis dešimtmečius sveikatos apsaugos sistemoje daug kas pasikeitė, tačiau iš Dzūkijos kilęs gydytojas liko ištikimas Raseinių krašto žmonėms, tęsia mėgstamą savo profesijos darbą bei aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime.

Su ilgamečiu VšĮ Raseinių ligoninės gydytoju Gediminu Kaziu Galubausku, dirbančiu Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kalbėjomės apie ligoninės ateities perspektyvas, darbo ligoninėje kasdienybę ir kitus dalykus.

– Kokia ateitis laukia Raseinių ligoninės bei Ortopedijos-traumatologijos skyriaus?
– Galiu pasakyti, kad respublikoje vykstanti restruktūrizacija gali paliesti ir Raseinių ligoninę, o drauge ir mūsų Ortopedijos-traumatologijos skyrių. Sudaryta Sveikatos apsaugos reformos komisija, kuri svarsto įvairių pertvarkos etapų galimybes. Jei mūsų ligoninė nuo kitų metų netaps regionine, gali būti kardinalių pasikeitimų. Komisija atsižvelgia į operacijų skaičių, jų sudėtingumą.  Jei mūsų skyrius neatitiks komisijos reikalavimų, jis gali būti uždarytas. Po komisijos išvadų ligoninė turi gauti licenciją, o kad ją gautume, reikalingas atitinkamas operacijų skaičius ir jų sudėtingumas.
– Raseinių krašto žmonės Jus žino kaip puikų gydytoją chirurgą. Ligoninėje atliekamos sudėtingos operacijos. Ar galima tikėtis, kad Raseinių ligoninė gaus minėtą licenciją?
– Raseinių ligoninėje yra tikrai gerų specialistų, todėl tikimės ją gauti. Turime gerą aparatūrą, taigi atliekamos kaulų, kelio sąnarių ir kitos sudėtingos operacijos. Tačiau kiek ir kokioms operacijoms išduoti licencijas, spręs minėta respublikinė komisija.
– Paminėjote, kad atliekate gana sudėtingas operacijas. Šiame laikmetyje technologiniai procesai nestovi vietoje, drauge tobulėja ir medicinos įranga. Kas naujo Raseinių ligoninėje, Jūsų skyriuje?
– Progresas Ortopedijos-traumatologijos skyriuje labai ryškus. Kai 1947 m. buvo įkurtas šis skyrius, jame buvo 30 lovų, ligoniai čia išbūdavo nuo vieno iki trijų mėnesių. Kaulų lūžiai buvo gydomi skeletiniu tampymu. Šiuo metu skyrius turi 15 lovų, o ligonių per metus vidutiniškai gydosi apie 600. Ligoniai dažniausiai po 7-10 dienų išleidžiami iš ligoninės tik dėl labai išsivysčiusio technologinio progreso. Skyriuje praktiškai keičiami visi sąnariai – pirštų, alkūnių, pečių, kelių, klubų ir t. t., daromi kuo mažesni pjūviai. Sukurtos naujos metalo plokštelės-vinys, kurios įvedamos specialiais aparatais. Naudojami nauji antibiotikai, apsaugantys nuo komplikacijų, siūlai ir daug kitų naujovių.
– Per 40 darbo metų su skalpeliu atlikote šimtus, o gal ir tūkstančius operacijų. Ar pamenate pirmąją operaciją Raseinių ligoninėje?
– Raseinių ligoninėje pradėjau dirbti chirurgu 1971 m. rugsėjį, po studijų. Pamenu pirmąją operaciją lyg būčiau ją daręs vakar, net pamenu, iš kur buvo pacientė. Operacija pavyko. Kiekviena operacija yra reikšminga, svarbi ir, žinoma, sunki. Kai pavyksta ir matai, kad ligonis sveiksta, patikėkit – geras jausmas.
– Ar tokio pat pobūdžio operacijos skiriasi viena nuo kitos?
– Praktiškai taip. Mes, žmonės, esame skirtingi ir kaulų, ir sąnarių struktūra. Retai būna vienodas variantas. Atrodo, kad įprasta operacija bus atliekama įprastai, bet dėl paciento būklės, dėl kitų faktorių operacijos eiga kartais visiškai pasikeičia, taigi vienodų operacijų kaip ir nebūna.
– Smalsu sužinoti: gal per tiek darbo metų turite surinkęs kokių nors „eksponatų“ iš operuojamų ligonių?
– Traumatologų darbas yra labai įdomus. Tiek man, tiek kitiems chirurgams tenka operuoti, siūti skirtingas žaizdas, šalinti įvairiausius svetimkūnius po dūrių, šūvių, avarijų. Turime tų „eksponatų“. Yra tekę išimti nulūžusio peilio geležtės galą iš klubo, net užlūžusį šieno peštuką pašalinti, šratų, kulkų, įvairiausių smeigtukų, adatų ir kitų aštrių daiktų.
– Jums yra tekę dirbti ne tik chirurginį darbą, bet ir vadovaujantį…
– Nuo 1987 m. iki 1992 m. dirbau Raseinių ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Buvau atsakingas už viso rajono gydymo įstaigas ir sveikatos apsaugą. Man vadovaujant vyko pagrindiniai ligoninės pastato renovavimo darbai. Ligoninė įgavo tokį vaizdą, kokį turi dabar. Dabartinį vadovaujantį personalą vertinu tik gerai. Tiek ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas, tiek pavaduotojos Ona Sutkuvienė, Laimutė Zdanienė dirba su atsidavimu ir iš širdies, deda visas pastangas, kad ligoninė išliktų tokia, kokia yra šiuo metu. Malonu, kad su vadovaujančiu personalu visada galima pasitarti, spręsti ligoninės probleminius klausimus.
- Raseinių ligoninėje yra dirbęs ne vienas žinomas chirurgas…
- Kai atvykau dirbti į Raseinius, mano pirmieji praktinio mokymo mokytojai buvo prityrę chirurgai Andrėjus Kovalevskis, Stasys Bradulskis. Su žinomais chirurgais Juozu Mickevičiumi,  Stasiu Kalendra, Rutkausku, Aleksandru Vasiljevu teko atlikti ne vieną sudėtingą operaciją. Vieni iš jų jau išėjo į pensiją, kiti – į Amžinybę. Visiems
jiems esu be galo dėkingas už kolegiškumą, pasidalintą patirtį bei žinias.
– Kokią įtaką Jūsų skyriui turi kitų ligoninės padalinių, skyrių gydytojai?
– Kitų padalinių darbuotojai turi labai didelę įtaką. Yra galvojančių, kad operacinėje visas medikų darbas ir baigiasi, toli gražu taip nėra. Dirba kitų skyrių gydytojai – vidaus, nervų, kurie nustato, ar galima ligonį operuoti. Be operacinės kolektyvo – anesteziologų, reanimatologų – taip pat nevyktų operacijos. Svarbu yra stabilus skyrių, slaugytojų darbas. Išoperuotieji patenka į reabilitacijos skyrių. O kur dar tyrimų laboratorijos, ūkio dalies reikalai… Vienas Ortopedijos-traumatologijos skyrius negalėtų funkcionuoti ir teikti kvalifikuotas paslaugas ligoniams.
– Apie ligonius, ligoninę, gydymo naujoves ko gero nepabaigiamos temos, gal keletą žodžių apie save. Rajono žmonėms esate gerai žinomas žmogus. Raseinių krašto garbės pilietis, savivaldybės Tarybos narys, ne tik gydytojas chirurgas, taip pat ir šeimos žmogus.
– Gimiau Alytaus rajone, dzūkas, kilimo nuo Merkinės. Tėvams besislapstant nuo tremties į Sibirą, atsidūrėme Seredžiuje. Seneliai iš Merkinės buvo ištremti. Nuo 1952 m. gyvenome Seredžiuje, kur baigiau vidurinę. 1965 m. įstojau į Kauno medicinos institutą, 1971 m. jį baigiau, dirbti atvykau į Raseinius. Medicina nulėmė mano padėtį. Tėvukas jau miręs, o mama gyvena pas mus, jai 84 metai. Žmona dirba savo įkurtame odontologijos kabinete, su ja užauginome du sūnus. Turime du anūkus, viliuosi, gal kuris jų paseks senelio pėdomis.
– Kur du vyrai, ten politika. Daug metų buvote rajono liaudies deputatu, tarybos nariu, ir dabar esate Raseinių r. savivaldybės tarybos narys.
– Esu renkamas nuo 1985 m. Per tą laikotarpį tik 1992-1994 m. nedalyvavau politiniame gyvenime. Anksčiau buvo teigiama, kad medikai negali būti depolitizuoti, bet, pasirodo, tai tebuvo žodžiai. Į tarybos narius kandidatuoju, nes posėdžiuose svarstoma daug klausimų, susijusių su žmonių sveikatos problemomis, jos apsauga, gydymo įstaigų finansavimu ir pan., kur reikalingas supratimas ir svarus mediko žodis. Man dalyvaujant tarybos veikloje, buvo suderinta nemažai klausimų dėl lėšų ligoninės remontui, naujai aparatūrai, operacinei. Savivaldybės lėšomis nupirktas naujas kompiuterinis tomografas. Keletą kadencijų teko vadovauti Kontrolės komitetui, kur ne vieną svarbų klausimą išsprendėme teigiamai. Dabartinėje taryboje dirbu Švietimo, socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitete, kur taip pat svarbu, kad lėšos būtų skirstomos tikslingai ir skaidriai. Raseinių rajono savivaldybėje kaip politikui man svarbūs ne vien sveikatos apsaugos reikalai, nors sveikata, kaip žinome – mūsų visų brangiausias turtas. Esu dėkingas rinkėjams už pasitikėjimą.
– Kokią matote Raseinių ateities viziją? Ko palinkėtumėte rajono žmonėms?
– Nemažai šiandien palietėme klausimų, o jei pradėtume apie Raseinių viziją, neužtektų keleto dienų. Tikiu, kad Raseiniai gražės, bus sutvarkytos gatvės, bus gražus parkas, gatvės taps šviesesnės, atsiras daugiau darbo vietų jauniems žmonėms. Visiems rajono žmonėms linkiu to, kas užrašyta ant mūsų miesto simbolio – „Žemaičio“ paminklo: niekada nenustoti vilties susirgus ar ištikus kitai bėdai, nes visada galima rasti išeitį. Turėkime viltį, džiaukimės gyvenimu. Gyvenimas duotas tik vienas, yra liūdnesnių dienų, bet, manau, šviesesnių daugiau. Kaip medikas chirurgas linkiu mažiau traumų, geros sveikatos.
– Raseiniškiams linkite sveikatos. Ar galiu paklausti, kokia Jūsų sveikata?
- Medikai taip pat mirtingi žmonės. Ne vienas puikus gydytojas išėjo iš mūsų tarpo. Tenka apsirgti, nuo to nė vienas nesame apdraustas. Pernai buvo sušlubavusi širdis, dabar, kaip matote, darbuojuosi rajono žmonių naudai. Sau ir visiems dar kartą linkiu sveikatos.
- Kuo nuoširdžiausiai ačiū už Jūsų išsakytas mintis. Sėkmės nelengvame, atsakingame Jūsų darbe.

3 Komentarai

  1. oOOO

    2013-09-19 23:31

    Sitas zmogus vertas pagarbos. Kad visi gydytojai tokie butu, butu kur kas didesnis pasitikejimas Raseiniu ligonines paslaugomis.

  2. Vida

    2014-02-25 22:03

    nuostabus gydytojas,teko papulti i gydytoja rankas,aciu jam uz kojos operacija.

  3. Dangerus

    2014-08-10 02:58

    Žmogus daug idėjas į savo profesinę veiklą