Gydytojas, politikas, žmogus

Pranas LAURINAVI?IUS [1]

Gydytojas chirurgas, Raseini? rajono garb?s pilietis Gediminas Kazys Galubauskas gerai žinomas daugeliui kraštie?i?. Kiek pla?iau su mediku pabendrauti paskatino dvi gražios jo asmeninio gyvenimo datos – rugpj??io 17 dien? G. K. Galubauskas atšvent? 63-?j? gimtadien?, o rugs?j? sueis 40 met?, kaip šis talentingas  chirurgas dirba Raseini? ligonin?je. Per kelis dešimtme?ius sveikatos apsaugos sistemoje daug kas pasikeit?, ta?iau iš Dz?kijos kil?s gydytojas liko ištikimas Raseini? krašto žmon?ms, t?sia m?gstam? savo profesijos darb? bei aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime.

Su ilgame?iu Vš? Raseini? ligonin?s gydytoju Gediminu Kaziu Galubausku, dirban?iu Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kalb?jom?s apie ligonin?s ateities perspektyvas, darbo ligonin?je kasdienyb? ir kitus dalykus.

– Kokia ateitis laukia Raseini? ligonin?s bei Ortopedijos-traumatologijos skyriaus?
– Galiu pasakyti, kad respublikoje vykstanti restrukt?rizacija gali paliesti ir Raseini? ligonin?, o drauge ir m?s? Ortopedijos-traumatologijos skyri?. Sudaryta Sveikatos apsaugos reformos komisija, kuri svarsto ?vairi? pertvarkos etap? galimybes. Jei m?s? ligonin? nuo kit? met? netaps regionine, gali b?ti kardinali? pasikeitim?. Komisija atsižvelgia ? operacij? skai?i?, j? sud?tingum?.  Jei m?s? skyrius neatitiks komisijos reikalavim?, jis gali b?ti uždarytas. Po komisijos išvad? ligonin? turi gauti licencij?, o kad j? gautume, reikalingas atitinkamas operacij? skai?ius ir j? sud?tingumas.
– Raseini? krašto žmon?s Jus žino kaip puik? gydytoj? chirurg?. Ligonin?je atliekamos sud?tingos operacijos. Ar galima tik?tis, kad Raseini? ligonin? gaus min?t? licencij??
– Raseini? ligonin?je yra tikrai ger? specialist?, tod?l tikim?s j? gauti. Turime ger? aparat?r?, taigi atliekamos kaul?, kelio s?nari? ir kitos sud?tingos operacijos. Ta?iau kiek ir kokioms operacijoms išduoti licencijas, spr?s min?ta respublikin? komisija.
– Pamin?jote, kad atliekate gana sud?tingas operacijas. Šiame laikmetyje technologiniai procesai nestovi vietoje, drauge tobul?ja ir medicinos ?ranga. Kas naujo Raseini? ligonin?je, J?s? skyriuje?
– Progresas Ortopedijos-traumatologijos skyriuje labai ryškus. Kai 1947 m. buvo ?kurtas šis skyrius, jame buvo 30 lov?, ligoniai ?ia išb?davo nuo vieno iki trij? m?nesi?. Kaul? l?žiai buvo gydomi skeletiniu tampymu. Šiuo metu skyrius turi 15 lov?, o ligoni? per metus vidutiniškai gydosi apie 600. Ligoniai dažniausiai po 7-10 dien? išleidžiami iš ligonin?s tik d?l labai išsivys?iusio technologinio progreso. Skyriuje praktiškai kei?iami visi s?nariai – piršt?, alk?ni?, pe?i?, keli?, klub? ir t. t., daromi kuo mažesni pj?viai. Sukurtos naujos metalo plokštel?s-vinys, kurios ?vedamos specialiais aparatais. Naudojami nauji antibiotikai, apsaugantys nuo komplikacij?, si?lai ir daug kit? naujovi?.
– Per 40 darbo met? su skalpeliu atlikote šimtus, o gal ir t?kstan?ius operacij?. Ar pamenate pirm?j? operacij? Raseini? ligonin?je?
– Raseini? ligonin?je prad?jau dirbti chirurgu 1971 m. rugs?j?, po studij?. Pamenu pirm?j? operacij? lyg b??iau j? dar?s vakar, net pamenu, iš kur buvo pacient?. Operacija pavyko. Kiekviena operacija yra reikšminga, svarbi ir, žinoma, sunki. Kai pavyksta ir matai, kad ligonis sveiksta, patik?kit – geras jausmas.
– Ar tokio pat pob?džio operacijos skiriasi viena nuo kitos?
– Praktiškai taip. Mes, žmon?s, esame skirtingi ir kaul?, ir s?nari? strukt?ra. Retai b?na vienodas variantas. Atrodo, kad ?prasta operacija bus atliekama ?prastai, bet d?l paciento b?kl?s, d?l kit? faktori? operacijos eiga kartais visiškai pasikei?ia, taigi vienod? operacij? kaip ir neb?na.
– Smalsu sužinoti: gal per tiek darbo met? turite surink?s koki? nors „eksponat?“ iš operuojam? ligoni??
– Traumatolog? darbas yra labai ?domus. Tiek man, tiek kitiems chirurgams tenka operuoti, si?ti skirtingas žaizdas, šalinti ?vairiausius svetimk?nius po d?ri?, š?vi?, avarij?. Turime t? „eksponat?“. Yra tek? išimti nul?žusio peilio geležt?s gal? iš klubo, net užl?žus? šieno peštuk? pašalinti, šrat?, kulk?, ?vairiausi? smeigtuk?, adat? ir kit? aštri? daikt?.
– Jums yra tek? dirbti ne tik chirurgin? darb?, bet ir vadovaujant?…
– Nuo 1987 m. iki 1992 m. dirbau Raseini? ligonin?s vyriausiuoju gydytoju. Buvau atsakingas už viso rajono gydymo ?staigas ir sveikatos apsaug?. Man vadovaujant vyko pagrindiniai ligonin?s pastato renovavimo darbai. Ligonin? ?gavo tok? vaizd?, kok? turi dabar. Dabartin? vadovaujant? personal? vertinu tik gerai. Tiek ligonin?s direktorius Vidmantas Merkliopas, tiek pavaduotojos Ona Sutkuvien?, Laimut? Zdanien? dirba su atsidavimu ir iš širdies, deda visas pastangas, kad ligonin? išlikt? tokia, kokia yra šiuo metu. Malonu, kad su vadovaujan?iu personalu visada galima pasitarti, spr?sti ligonin?s probleminius klausimus.
- Raseini? ligonin?je yra dirb?s ne vienas žinomas chirurgas…
- Kai atvykau dirbti ? Raseinius, mano pirmieji praktinio mokymo mokytojai buvo prityr? chirurgai Andr?jus Kovalevskis, Stasys Bradulskis. Su žinomais chirurgais Juozu Mickevi?iumi,  Stasiu Kalendra, Rutkausku, Aleksandru Vasiljevu teko atlikti ne vien? sud?ting? operacij?. Vieni iš j? jau iš?jo ? pensij?, kiti – ? Amžinyb?. Visiems
jiems esu be galo d?kingas už kolegiškum?, pasidalint? patirt? bei žinias.
– Koki? ?tak? J?s? skyriui turi kit? ligonin?s padalini?, skyri? gydytojai?
– Kit? padalini? darbuotojai turi labai didel? ?tak?. Yra galvojan?i?, kad operacin?je visas medik? darbas ir baigiasi, toli gražu taip n?ra. Dirba kit? skyri? gydytojai – vidaus, nerv?, kurie nustato, ar galima ligon? operuoti. Be operacin?s kolektyvo – anesteziolog?, reanimatolog? – taip pat nevykt? operacijos. Svarbu yra stabilus skyri?, slaugytoj? darbas. Išoperuotieji patenka ? reabilitacijos skyri?. O kur dar tyrim? laboratorijos, ?kio dalies reikalai… Vienas Ortopedijos-traumatologijos skyrius negal?t? funkcionuoti ir teikti kvalifikuotas paslaugas ligoniams.
– Apie ligonius, ligonin?, gydymo naujoves ko gero nepabaigiamos temos, gal kelet? žodži? apie save. Rajono žmon?ms esate gerai žinomas žmogus. Raseini? krašto garb?s pilietis, savivaldyb?s Tarybos narys, ne tik gydytojas chirurgas, taip pat ir šeimos žmogus.
– Gimiau Alytaus rajone, dz?kas, kilimo nuo Merkin?s. T?vams besislapstant nuo tremties ? Sibir?, atsid?r?me Seredžiuje. Seneliai iš Merkin?s buvo ištremti. Nuo 1952 m. gyvenome Seredžiuje, kur baigiau vidurin?. 1965 m. ?stojau ? Kauno medicinos institut?, 1971 m. j? baigiau, dirbti atvykau ? Raseinius. Medicina nul?m? mano pad?t?. T?vukas jau mir?s, o mama gyvena pas mus, jai 84 metai. Žmona dirba savo ?kurtame odontologijos kabinete, su ja užauginome du s?nus. Turime du an?kus, viliuosi, gal kuris j? paseks senelio p?domis.
– Kur du vyrai, ten politika. Daug met? buvote rajono liaudies deputatu, tarybos nariu, ir dabar esate Raseini? r. savivaldyb?s tarybos narys.
– Esu renkamas nuo 1985 m. Per t? laikotarp? tik 1992-1994 m. nedalyvavau politiniame gyvenime. Anks?iau buvo teigiama, kad medikai negali b?ti depolitizuoti, bet, pasirodo, tai tebuvo žodžiai. ? tarybos narius kandidatuoju, nes pos?džiuose svarstoma daug klausim?, susijusi? su žmoni? sveikatos problemomis, jos apsauga, gydymo ?staig? finansavimu ir pan., kur reikalingas supratimas ir svarus mediko žodis. Man dalyvaujant tarybos veikloje, buvo suderinta nemažai klausim? d?l l?š? ligonin?s remontui, naujai aparat?rai, operacinei. Savivaldyb?s l?šomis nupirktas naujas kompiuterinis tomografas. Kelet? kadencij? teko vadovauti Kontrol?s komitetui, kur ne vien? svarb? klausim? išsprend?me teigiamai. Dabartin?je taryboje dirbu Švietimo, socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos komitete, kur taip pat svarbu, kad l?šos b?t? skirstomos tikslingai ir skaidriai. Raseini? rajono savivaldyb?je kaip politikui man svarb?s ne vien sveikatos apsaugos reikalai, nors sveikata, kaip žinome – m?s? vis? brangiausias turtas. Esu d?kingas rink?jams už pasitik?jim?.
– Koki? matote Raseini? ateities vizij?? Ko palink?tum?te rajono žmon?ms?
– Nemažai šiandien paliet?me klausim?, o jei prad?tume apie Raseini? vizij?, neužtekt? keleto dien?. Tikiu, kad Raseiniai graž?s, bus sutvarkytos gatv?s, bus gražus parkas, gatv?s taps šviesesn?s, atsiras daugiau darbo viet? jauniems žmon?ms. Visiems rajono žmon?ms linkiu to, kas užrašyta ant m?s? miesto simbolio – „Žemai?io“ paminklo: niekada nenustoti vilties susirgus ar ištikus kitai b?dai, nes visada galima rasti išeit?. Tur?kime vilt?, džiaukim?s gyvenimu. Gyvenimas duotas tik vienas, yra li?dnesni? dien?, bet, manau, šviesesni? daugiau. Kaip medikas chirurgas linkiu mažiau traum?, geros sveikatos.
– Raseiniškiams linkite sveikatos. Ar galiu paklausti, kokia J?s? sveikata?
- Medikai taip pat mirtingi žmon?s. Ne vienas puikus gydytojas iš?jo iš m?s? tarpo. Tenka apsirgti, nuo to n? vienas nesame apdraustas. Pernai buvo sušlubavusi širdis, dabar, kaip matote, darbuojuosi rajono žmoni? naudai. Sau ir visiems dar kart? linkiu sveikatos.
- Kuo nuoširdžiausiai a?i? už J?s? išsakytas mintis. S?km?s nelengvame, atsakingame J?s? darbe.