GYVENIMAS ANT RATŲ

Lietutis švelniai nukrenta
nuo lapų…
Gražus toks, šiltas ir
skaidrus…
Tik gaila,
kad gyvenimas ant ratų
Mums niekad šiltas toks
nebus…

Klajūnai mes…
Mes piligrimai…
Vis juda priekyje furgonai…
Vienodi…
Ech, vienodi mūs likimai…
Peronas, traukinys, vagonai…

Mes trankomės,
klajojam po pasaulį
Jo nepažinę, ne…
kaip ir savęs…
Gyvenimas -
tai mirštanti apgaulė,
Kad tu esi, kai nėr tavęs…

Sustokit… Aš čionai išlipsiu…
Nuo tų klajonių pavargau…
Tik lagaminą tepaliksiu -
Galbūt jį skirta nešti tau?..
G.K.
Lietutis
švelniai nukrenta nuo lapų,
Švelnus toks,
šiltas ir skaidrus.
Tik gaila,
jog gyvenimas ant ratų
Toks juodas, šaltas ir nykus.