Albinas STAKAUSKAS
[1]
? redakcij? kreip?si Raseini? miesto Reizgupio gatv?s gyventoja, neapsikentusi d?l nuotek? valymo ?rengini? skleidžiamos smarv?s. Ponia Eugenija sak?, jog kelet? met? j? kvartalo žmon?s (Reizgupio, Žvyryno, Sporto, Stoties ir aplinkin?s gatv?s) gyveno palyginti ramiai ir nesiskund?. Negeras kanalizacijos kvapas ypatingai prad?jo jaustis š? pavasar? ir dabar nuolat neduoda ramyb?s. Ypa? jis paaštr?ja vakare bei anksti ryte. Tiek p. Eugenija, tiek jos kaimynai teigia, kad šis kvapas kyla d?l to, kad „Raseini? vanden?“ vadovai taupo l?šas ir nenuperka pakankamai bakterinio preparato, kuris apdirba šlam? ir tokiu b?du naikina t? smarv?.
Gyventojai vienas per kit? tvirtino, kad prieš kelet? met? per rinkim? kampanij? pasiskundus politikams ši problema buvo išspr?sta, bet dabar v?l kartojasi. Pasak p. Eugenijos, projektuojant naujuosius valymo ?renginius, kurie buvo ?kurti bent per puskilometr? ar?iau j? kvartalo nei senieji, statybininkai tvirtino, jog naujieji yra vos ne ideal?s – parengti pagal dan? technologijas ir joks kvapas nesiskleis. Iš pradži? taip ir buv? – gyventojai netgi matydav? virš nuotek? valymo basein? kylan?ias putas, d?l kuri? ir išnykdavusi smarv?. Besiskundžian?i?j? nuomone, anks?iau valymo ?rengini? priži?r?tojai naudodav? visas reikalingas atitinkamas medžiagas, tod?l problemos neb?davo. Nuostab? gyventojams kelia ir tai, kad dažniausiai jie neger? dvelksm? pajunta vakarais ir ryte bei savaitgaliais – ne darbo valandomis.
[2]– Per ilg? laik? mes beveik ir pripratome prie to kvapo. Bet kartais jis b?na toks aštrus, kad netgi pykina. Jei pas mus atvyksta sve?iai, tai visada juos persp?jame d?l to
kvapo. Kai tvark?m?s sklyp?, visi ramino, kad ?ia vyrauja vakar? v?jai, tod?l netur?t? nuo t? nuotek? ?rengim? dvokas sklisti. Deja, atrodo, kad dabar dažniausiai pu?ia pietry?i? v?jai. Beje, m?s? ir prie kanalizacijos tinklo niekas neprijung? – ji vietin?, – b?dojo p. Eugenija.
,,Alio, Raseini?“ žurnalistas kelet? kart? vakare važiavo Reizgupio ir Žvyryno gatv?mis, bet matyt taip jau sutapo, kad tuomet „nekvep?jo“. D?l min?t? problem? jis kreip?si ? UAB „Raseini? vandenys“ direktori? Gintaut? Bernot? ir papraš? pakomentuoti susidariusi? situacij?. ?mon?s vadovas mielai sutiko papasakoti apie valymo sistem? darb? ir kartu su laikinai einan?iu nuotek? valykl? vadovo pareigas Ar?nu Joneikiu bei operatoriumi Dariumi Ra?u parod?, kaip jos veikia.
Raseini? miesto nuotek? valyklos paj?gumas – 4,5 t?kst. kub. m per par?. Pasak specialist?, pastatyta 1996 metais ji yra pakankamai moderni ir patikima – atitinka visus šiandienos šalies ir Europos S?jungos keliamus reikalavimus nuotek? valymui.Valyklos statybos darbai buvo užbaigti tais metais, kada vandens suvartojimas Raseini? mieste, o tuo pa?iu ir išleidžiam? nuotek? kiekiai buvo daug didesni lyginant su esamuoju laikotarpiu. Skai?iuojant projektinius paj?gumus, buvo vertinami galimi momentiniai maksimal?s apkrovimai. Tod?l nat?ralu, kad valyklos paj?gumai šiuo metu n?ra optimaliai išnaudojami. Ta?iau sistema veikia pilnai automatizuotai – jos visos grandys matosi tiek stende, tiek kompiuterio ekrane. Operatorius ?ia pat pademonstravo avarin? situacij? – iš?mus vien? saugikl?, ?sijung? pavojaus signalas. Bet kokiu atveju šit? automatizuot? sistem? galima perjungti ir valdyti rankiniu režimu. O nuo avarij? niekas neapsaugotas – j? yra pasitaik?. Ypa? daug pavoj? sukelia didžiul?s li?tys.
Besilankant valykloje, atvažiavo asenizacijos autocisterna, kuri išpyl? nuotekas ? vadinam?j? pri?mimo šulin?. Nat?ralu, kad leidžiant didel?s koncentracijos nuotekas
pasklido stiprus dvokas. Netrukus rezervuare šios nuotekos susimaiš? su kita miesto kanalizacijos srove ir smarv? sumaž?jo. Siurbliais pumpuojamos nuotekos tek?jo toliau, kur specialiais ?rengimais buvo atskiriamos stambesn?s s?naš? dalys. V?liau sm?liagaud?je atsijojamas ir išpumpuojamas sm?lis, atskiriami riebalai ir nuotekos pakli?va ? pirmin? vadinam?j? ajeracijos rezervuar?, kur skystis maišomas, pumpuojamas oras ir jis valomas bakterijomis. Išleidžiamas vanduo tikrinamas tiek vietos laboratorijos, tiek atvykstan?i? higienos specialist? iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento. Apži?r?jome: srov? tek?jo švari. 
[3]
Pasak „Raseini? vanden?“ vadovo G. Bernoto, šiuo metu Europos S?jungos paramos pagalba ?gyvendinamas projektas, kuris papildomai modernizuos atliek? šalinimo sistem? – diegiamos šiuolaikiškos dumblo tvarkymo technologijos, kurios leis sumažinti dumblo gr?sm? aplinkai bei užtikrins efektyvesn? žali?j? atliek? perdirbim?.
Tod?l Raseini? rajone susidarantis nuotek? dumblas bus tinkamas naudoti žem?s ?kyje bei kitose srityse ir nebus šalinamas s?vartynuose ar kitose nuolatin?se kaupyklose. Šiam projektui ?gyvendinti Andrušai?i? kaime jau baigiama ?rengti dumblo kompostavimo aikštel?.
Specialistai paaiškino, kad bakterijos, valan?ios nuotekas, dauginasi savaime ir tam joms tiekiamas papildomai oras, kad jos gal?t? gyventi. Joki? bakterini? preparat? nei anks?iau, nei dabar ? rezervuarus niekas nepyl?. O d?l kvapo? Jis akivaizdžiai tampa stipresnis, kai autocisternos atveža ir ištuština nuotekas. Operatorius atvert? registracijos žurnal?, kuriame buvo netrumpas s?rašas ?moni? bei priva?i? asmen?, t? dien? atgabenusi? nuotekas. „Na išties, m?s? ?mon? ne odekolono fabrikas“, – juokavo nuotek? valyklos darbuotojai.
Tenka apgailestauti, ta?iau šis straipsnis skaitytoj? keliam? klausim? neišspr?s ir neger? kvap? nepanaikins. Kaip, pavyzdžiui, spauda, radijas ar televizija negali panaikinti ir kit? blogybi? – galime tik jas paviešinti. Na, o gyventojai taip pat netur?t? nuleisti rank? ir jiems reik?t? kreiptis ? atitinkamas žinybas (tokias, kaip Visuomen?s sveikatos centras ar Aplinkos apsaugos agent?ra, galb?t nuo ši? problem? nenusišalint? ir Savivaldyb?s administracija), kurios ir tur?t? spr?sti šias problemas.