Į gimtąją mokyklą sugrįžo vaikystės takais

Siųsti Versija spausdinimui

Rugpjūčio 20 dieną Balčių kaimo bendruomenės namai buvo atgiję – prisiminimais klegėjo buvusios Balčių mokyklos mokiniai, minėjome mokyklos 55-ąsias metines.
Į susitikimą susirinko žmonės iš visų Lietuvos kampelių. Dar prie slenksčio sveikino vieni kitus, seniai matytus, bet kartu tokius artimus. Kai kurie žiūrėjo į dar labiau pražilusius vaikystės draugus, stengdamiesi prisiminti, kada paskutinį kartą besimatę. Apžiūrinėjo atsineštas senas nuotraukas, šnekučiavosi, dalijosi prisiminimais, sugrįžo į savo praeitį, į vaikystę, jaunystę. Prisiminė viską nuo pirmųjų žingsnių klasėje, mokytojų, pirmų bendrų išdaigų, pirmųjų meilių iki egzaminų laikymo ir paskutinio išleistuvių vakaro. „Kai susitinkame su bendraklasiais, jaučiamės jauni“, – linksmai kalbėjo senokai nesimatę bičiuliai.
Klausantis pasakojimų buvo galima džiaugtis, kad visi sėkmingai išėjo gyvenimo universitetus, ne veltui sakoma, kad sunkiausia mokykla yra gyvenimo, nes nežinai, kokioje klasėje esi dabar, koks dar laukia egzaminas, negali nusirašyti, nes nėra tokio pat varianto. Laikas iš atminties ištrynė mokytojų vardus, bet neištrynė to, ką jie nuoširdžiai mokė.
Visi atvyko ne tuščiomis – kas vaisiais, kas savo rankomis pagamintais gardžiais sūriais, tortais, šakočiais ir kitais gardumynais nešini. Nukrauti stalai atskleidė, kokios puikios šio krašto šeimininkės. Vėliau laukė smagūs draugiški pokalbiai, muzikantai, vaišės, dainos, šokiai. Savęs pristatymas su humoro doze leido atsipalaiduoti ir trumpai pamiršti visus šeimos ir namų rūpesčius, nes vėl akimirką visi tapo mokiniais – padykusiais, linksmais, gražiais, tik gal nebe tokiais jaunais.
Aišku, su nostalgija aptarėme mokyklos likimą. Laikas nestovi vietoje, džiaugiamės, kad pastatas išliko, ir tikimės, kad su laiku jis tik gražės. Atsisveikinant ne vienam norėjosi verkti, nes taip greitai viskas baigėsi. Prieš kelis dešimtmečius mokyklą baigusių mokinių susitikimo valandos prabėgo kaip viena akimirka. Tikėtina, kad Balčių mokyklos mokiniai dar ne kartą susitiks pabendrauti, pasidžiaugti, tiesiog pabūti kartu. Turime jaukius bendruomenės namus ir čia visi laukiami. Juk susitikimas – tai galimybė sugrįžti į tėviškę, prie giminės, šeimos ištakų, pajusti laiko tėkmę, paliesti vienam kitą rankomis, žodžiais, širdimi, jis atgaivina jaunystės prisiminimus, žmones, vardus, sujungia rankas, širdis ir mintis dar vienam laiko išbandymui, atminties išsaugojimui.
Nuoširdžiai dėkojame šventės „Grįžtame vaikystės takais“ rėmėjams, savo dosnumu prisidėjusiems, kad Balčiai švytėtų džiaugsmu. Ačiū žmonėms, kurie šalia ne tik organizuojant šventes, bet ir darbų sūkuryje: Nemakščių seniūnui Remigijui Laugaliui, Raseinių rajono kultūros centro Nemakščiuose renginių organizatorei Linai Andriulienei, Eligijos ir Remigijaus duetui, liaudiškos muzikos kapelai „Nemakščių vyrai“, Plikių moterų vokaliniui ansambliui „Aidija“. Dėkingi esame Linai Kuzmarskienei, Vilijai Jakutienei, Zosei Mėlinauskienei, Vidai Kvietkauskienei, Juozui Daktarui, Rolandui Šneideriui, Remigijui Stašioniui, Akvilei Dranginienei, ūkininkams Antanui ir Gretai Zubrickams, Aurelijai ir Raimondui Mockams, Alvidui Zubrickui, Onutei ir Artūrui Gvildžiams, Vaclovui ir Monikai Zubrickams.
Angelė Zubrickienė,
bendruomenės pirmininkė

Komentarų nėra