Į Raseinius grįžtantis bardas K. Jakutis: gera sugrįžti ten, kur tavęs laukia
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikÄ—jas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraÅ¡Äius vartantis kÅ«rÄ—jas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose bÅ«ta ir KGB verbavimo, taip pat tÄ—viÅ¡kÄ—s prisiminimai, per dainas pasakojama Å¡eimos istorija.
Kovo 7 d. (penktadienį) K. Jakutis kvieÄia į savo autorinių dainų koncertÄ… Raseinių Marcelijaus MartinaiÄio vieÅ¡ojoje bibliotekoje. Jame, skirtingai nei kituose, skambÄ—s tik jo paties žodžius sukurtos dainos. Rinkdamas bÅ«simojo turo dainas menininkas sako tarsi laiku nusikÄ—lÄ™s beveik penkiais deÅ¡imtmeÄiais atgal, tiek laiko jau praÄ—jo nuo pirmosios jo paraÅ¡ytos dainos.
„Gera sugrįžti ten, kur tavÄ™s laukia. Taip yra su Raseiniais. Mus sieja ilgametÄ— draugystÄ— su Raseinių Marcelijaus MartinaiÄio vieÅ¡osios bibliotekos skaitytojais ir jos vadove Daina. Juokaudamas sakau, kad gal ir bÅ«ti kitaip negali? Žmogus vardu Daina negali nemÄ—gti dainų, dainuojamosios poezijos, bardų muzikos. O kai mÄ—gsti pats, tai užkreti ir kitus. Taigi neabejoju, kad mÅ«sų susitikimas bibliotekos salÄ—je kovo 7-Ä…jÄ… bus Å¡iltas ir pakylÄ—siantis virÅ¡ kasdienybÄ—s. Ir žinoma, skambÄ—s daina „LaiÅ¡kas“. Be jos juk Raseiniuose koncertas neįsivaizduojamas“, – sako K. Jakutis.
– Kazimierai, ar prisimenate, kaip gimė jūsų pirmoji daina ir kokia ji?
– DainÄ… „AÅ¡ tau pirmai melavau“ sukÅ«riau beveik prieÅ¡ penkis deÅ¡imtmeÄius, jÄ… dainuoju ir dabar. Sunku patikÄ—ti, kad praÄ—jo tiek metų! Man buvo aÅ¡tuoniolika, o tekstas gimÄ— Visagino autobusų stotelÄ—je. DainÄ… raÅ¡iau merginai, savo pirmajai meilei. Beje, neseniai sužinojau, kad pernai ji mirÄ—.
VÄ—liau sekÄ— kÅ«rybinÄ— pauzÄ—. Esu kilÄ™s iÅ¡ AukÅ¡taitijos, KalviÅ¡kių. BaigÄ™s vidurinÄ™ mokyklÄ… iÅ¡važiavau mokytis į tuometinÄ™ ŽemÄ—s Å«kio akademijÄ… Kaune. Numanyti negalÄ—jau, kad Äia pateksiu į KGB akiratį, kad mane verbuos.
– Kaip tai nutiko?
– Kai atvažiavau mokytis į KaunÄ…, prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus buvo susideginÄ™s Romas Kalanta, o Å¡i istorija – nepamirÅ¡ta, nors garsiai apie tai kalbÄ—ti negalÄ—jome. TaÄiau bendrabutyje dažnai padainuodavau antitarybinių dainų. Vienos jų žodžių fragmentus atsimenu: užtemo dÅ«mais Lietuva, kai degÄ— Romas Kalanta. Mane paskundÄ— saugumieÄiams. Netrukus sulaukiau kvietimo pasikalbÄ—ti.
Kamantinėjo gerą pusdienį ir pirmą kartą gyvenime pajutau, ką reiškia psichologinis spaudimas, kaip jis daromas. Kai atėjau į kabinetą, jau buvo paruošta sutikimo bendradarbiauti su KBG forma, kurią man teliko tik pasirašyti. Patys įvardijo, kad į jų akiratį patekau dėl antisovietinių dainų.
– Žinojote, kas jus įskundė?
– Ne, taÄiau buvo sakoma, kad iÅ¡ trisdeÅ¡imties žmonių vienas bendradarbiaudavo su KGB. SaugumieÄiai siÅ«lÄ— Å¡nipinÄ—ti savo dÄ—dÄ™ kunigÄ…, kuris buvo aktyvus antitarybinis veikÄ—jas. TurÄ—jau jiems praneÅ¡inÄ—ti, kÄ… jis kalba, kÄ… daro. Jei nesutiksiu, sakÄ— saugumieÄiai, bÅ«siu iÅ¡mestas iÅ¡ akademijos. Tada mokiausi dar tik antrame kurse. Labai aiÅ¡kiai prisimenu tÄ…syk aplankiusį jausmÄ…: velniop akademijÄ…, bet Å¡uniu aÅ¡ nebÅ«siu. Gal jie beproÄiai? SaugumieÄiai siÅ«lÄ— dar pagalvoti, aiÅ¡kino, kad man pokalbio metu neva iÅ¡pasakojo daug paslapÄių, todÄ—l kelio atgal aÅ¡ neturiu. Privalau pasiraÅ¡yti, nes jau esu kaip bendradarbis.
NepasiraÅ¡iau, iÅ¡Ä—jau, o saugumieÄiai dar liepÄ— pagalvoti. Stresas buvo didžiulis, susitaikiau su tuo, kad bÅ«siu iÅ¡mestas iÅ¡ akademijos. TaÄiau taip nenutiko, o vÄ—liau dar du kartus sulaukiau kvietimo pasikalbÄ—ti. SaugumieÄių tonas buvo jau Å¡velnesnis. AntrÄ… kartÄ… susitikome tuometinio „Baltijos“ vieÅ¡buÄio kambaryje, vienas iÅ¡ jų siÅ«lÄ— pasivaiÅ¡inti iÅ¡ užsienio atsivežta kramtomÄ…ja guma, kuri Lietuvoje buvo deficitinÄ— prekÄ—. NeÄ—miau, bijojau, kad nebÅ«tų ko pridÄ—jÄ™ į vidų. BandÄ— vilioti įvairiomis lengvatomis, gyvenimo gÄ—rybÄ—mis, kelionÄ—mis į užsienį. TaÄiau kai nesutikau, tuo viskas ir baigÄ—si, o iÅ¡ akademijos neiÅ¡metÄ—.
– Baigęs studijas gavote paskyrimą į Jonavą. Būtent su šiuo miestu yra susiję daug jūsų kūrybos etapų?
– Taip, studijų metais ilgÄ… laikÄ… savo kÅ«rybos dainų negrojau, o kai atvažiavau į JonavÄ…, įsiliejau į dainuojamosios poezijos klubo „MÅ«za“ kolektyvÄ…. PrasidÄ—jo mano kÅ«rybinis kelias, savų dainų kÅ«ryba. TaÄiau bÅ«ta ir sunkių prisiminimų. KartÄ… su klubo „MÅ«za“ merginomis vykome į pilietinÄ—s dainos festivalį Alytuje. Ä®vyko avarija – iÅ¡važiavÄ™s į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ… susidÅ«riau su krovininiu automobiliu. Viena iÅ¡ merginų patyrÄ— tik lengvus nubrozdinimus, mane vos atgaivino, o kita mergina Rasa žuvo vietoje.
Kalbant apie kūrybos etapus – jų buvo įvairių ir daug, kartais ir su ilgomis pauzėmis.
– Turbūt galima sakyti, kad prisimindamas savo gyvenimo įvykius galite susieti juos su dainomis?
– Daug susijusių dalykų, tarsi vartytumei dienoraÅ¡tį. Dainoje, kurios žodžių autorius esi pats, daugiau tavÄ™s. Be jokios abejonÄ—s, iÅ¡jauti bei perteiki ir kitų poetų, pagal kurių tekstus dainuoji, žodžius. Skleidi panaÅ¡iÄ… emocijÄ…, kÄ… norÄ—jo perduoti autorius, bet tik panaÅ¡iÄ…, nes nÄ—ra dviejų visiÅ¡kai vienodai jauÄianÄių žmonių, nÄ—ra dviejų vienodų iÅ¡gyvenimų.
– Jūsų nuomone, ar žmogui, atėjusiam pasiklausyti dainų, yra svarbu, kas teksto autorius?
– ManyÄiau, dvejopai. Vienam svarbu, kitam gal ir nelabai. TaÄiau džiugina, kad dalis mano klausytojų mano kÅ«rybÄ… iÅ¡jauÄia, domisi, kas dainoms raÅ¡o tekstus, kokia dainų istorija, sulaukiu daug atgalinio ryÅ¡io. O aÅ¡ ir nevengiu dalintis, todÄ—l mano koncertai labiau primena autorinius vakarus, kuriuose nestinga ir pokalbių. Kartais gal net pernelyg atvirų.
Būsimajame ture atvirumo, manau, bus dar daugiau, juk kalbėsiu būtent apie savo dainas, savo tekstus. Kartu – ir apie savo gyvenimą, nes daug dainų atliepia tam tikrus įvykius. Tekstai susiję su mano gyvenimu, koks jis bebūtų – juodas ar baltas. Bet tai mano gyvenimas.
– Kodėl apskritai toks sumanymas: dainuoti tik savo dainas?
– Kartą iš vieno gerbėjo išgirdau pastabą, kad esą nieko nekuriu pats, tik perdainuoju kitų poetų tekstus. Ši mintis paskatino gerbėjams pristatyti tik savo kūrybą. Iš viso pagal savo tekstus esu parašęs apie trisdešimt dainų. Tarp jų ir klausytojų pamėgtos „Neišeik“, „Ruduo“, „Mergaitei debesų“, „Gruobliui“, „Jei negaliu aš turėti tavęs“, „Tėviškės dangui“ bei kitos.
Savo kÅ«rybos koncertuose pasirodysime su akustine grupe – pritarianÄiÄ…ja vokaliste Vaida Jakutiene, Gediminu Legu (ritmas) ir Aurimu Driuku (gitara, klaviÅ¡iniai). Å is autorinis turas žymi ir jubiliejų – Å¡iemet sukanka 20 metų, kai pradÄ—jau savo solinius koncertus.
– Kuriate nuo ankstyvo amžiaus. Ar kūryba jums padeda išgyventi sudėtingus etapus?
– Kiekvieno žmogaus gyvenime bÅ«na sudÄ—tingų etapų, iÅ¡gyvenimų, emocijų. Manasis ne iÅ¡imtis. Ne kartÄ… esu kÅ«rÄ™s iÅ¡ vidinio nerimo. Atrodo, paraÅ¡ai tekstÄ… ir nerimas sumažėja. RaÅ¡ymas mane gydÄ—. Kai kurie eilÄ—raÅ¡Äiai virto dainomis, kai kurie liko tik man, o dalis mano kÅ«rybos sugulÄ— į knygÄ… „ApeiginÄ— liepa“. JÄ…, paskatintas amžinybÄ—n jau iÅ¡keliavusio biÄiulio Alfo PakÄ—no, iÅ¡leidau 2006-aisiais. TaÄiau visai kitas kÅ«rybinis procesas vyksta tada, kai yra melodija, kuriai reikia paraÅ¡yti tekstÄ…. Viena iÅ¡ naujausių mano dainų – „GÄ—lÄ— plaukuose“. Su kolega
A. Driuku prie muzikos ir teksto dirbome visÄ… dienÄ…, taÄiau vis netenkindavo rezultatas. Galiausiai tekstÄ… pagal nurodytus raktažodžius papraÅ¡Ä—me sukurti dirbinio intelekto. Jis sukÅ«rÄ—, aÅ¡ padainavau. IÅ¡ ryto atsikÄ—lÄ™s supratau, kad netinka. Blogai, nes ne mano, ne tai, ko reikia. Tuomet sÄ—dau ir paraÅ¡iau savo tekstÄ…. Žodžiai, atrodo, pas mane atÄ—jo patys.
