Įdomių žmonių galerija

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Janina Vileikienë

Šį rugpjūtį lankantis Lyduvėnuose ir ruošiant medžiagą straipsniui „Gyvenimas po tiltu. Lyduvėnai“, teko girdėti ne vieną gerą žodį apie naująją Lyduvėnų bendruomenės pirmininkę Janiną Vileikienę. Tuomet su ja susitikti nepavyko, nes buvo išvykusi, todėl dabar nutarėme šią spragą ištaisyti. Pašnekovei užduoti klausimai nebuvo standartiniai ir nukreipti tik į jos asmenybę. Tačiau kalbant apie nuveiktus darbus ir ateities planus, ryškėja žmogaus tinkamumas būti bendruomenės lyderiu.
– Gerbiama pirmininke, kur yra Lyduvėnų bendruomenės namai?
– Rašėme savivaldybei prašymą ir nuomos pagrindais dvidešimčiai metų gavome bendruomenės reikmėms patalpas buvusios vidurinės mokyklos pastate. Atlikome buvusio kabineto remontą, kuriame galės dirbti kilnojamoji Katauskių filialo biblioteka. Ji miesteliui tikrai reikalinga, nes yra daug mokinių, kurie turės galimybę keisti knygas. Norime įsirengti estetišką renginių salę. Jau nusipirkome apdailos medžiagų ir čia atliksime reikiamą remontą. Būtina atnaujinti lubų, sienų ir grindų būklę. Visa tai atliksime bendruomenės lėšomis – 2 % nuo žmonių atlyginimų. Taip geranoriškai nutarė bendruomenės nariai.
– Tokie indėliai populiarūs remiant nevyriausybines kūrybines organizacijas, jaunimo judėjimus ir panašiai, bet ar jų pakanka?
– Tam tikromis progomis, pavyzdžiui, sveikinant žmones jubiliejaus proga, dar tradiciškai papildomai surenkame pinigėlių.
– Kokius renginius rengiate, siekdami burti bendruomenės žmones?
– Norime gruodžio 31 dieną Naujuosius metus sutikti su visa bendruomene. Didžioji bendruomenės dalis – pensinio amžiaus žmonės. Organizuosime transportą bendruomenės nariams susirinkti, kad prie bendro stalo galėtume spręsti susikaupusias problemas
Su bendruomenės žmonėmis važiuojame į Katauskius per Onines, važiuojame į Žaiginį per Antanines. Tačiau vyksta tik keli žmonės. Norime, kad tos išvykos būtų gausesnės.
– Žinome, kad mokyklos pastate yra vietinis kraštotyros muziejėlis. Gal kelis žodžius apie tai.
– Raktą nuo muziejėlio patalpos gavome neseniai. Iki tol jį kuravo buvusi mokyklos direktorė J.Sakavičienė. Toje patalpoje yra ir felčerio punktas, todėl yra tam tikrų keblumų dėl jo lankymo. Norisi dar tartis su šviesios atminties J.Sakavičienės šeimos nariais dėl muziejaus panaudos bendruomenės bei miestelio svečių ir turistų pažintinėms reikmėms.
– Ar nėra galimybių apskritai perkelti jį į kitas patalpas?
– Tai yra problematiška, nes ne visos patalpos tam tinkamos dėl nesandaraus stogo. Mes surinkome pinigėlių stogo remontui, bet jų mums dar trūksta. Bendruomenė norėtų rodyti visuomenei muziejų, tarsimės, kaip tai daryti, mūsų planuose tokie siekiai numatyti.
– Dubysa tampa vis populiaresne vandens turistų upe. Teko girdėti, kad keliautojai, sustoję Lyduvėnuose, norėtų išgerti vietinio pienelio, bet nežino, kur kreiptis.
– Deja, Lyduvėnuose beveik niekas nelaiko karvių. Aš pati gyvenu prie pat Dubysos ir matau išlipusius iš baidarių ir ieškančius pieno turistus. Pamatę važiuojančią dviračių moteriškę su pieno talpa, jie prašoa jos parduoti, tačiau pastaroji negali dėl pieno kvotos to padaryti.
– O jeigu turistas norėtų nusipirkti kokią braškę ar agurką, kaip jis tai galėtų padaryti? Arba, tarkim, kas nors norėtų įsigyti kokį lyduvėniškių rankdarbį  – kur reikėtų kreiptis? Gal
kuriuo nors būdu reikėtų informuoti keliautojus? Gal atsirastų nors ir kuklios epizodinės pajamos gyventojams?

– Dažnai tokią informaciją tenka teikti ir man. Lyduvėnuose yra daug gabių mezgėjų. Paminėtinos mokytojos Vaičiulienė, Šimaitienė. Mes esame surengę plačią rankdarbystės parodą, kuri visiems patiko. Manome, kad šią veiklą plėtosime ir toliau.
–  Ar turistai domisi Lyduvėnų lankytinomis vietomis?
– Padidėjęs turistų srautas atnešė ir didesnį domėjimasi Lyduvėnų miesteliu. Į mūsų mielą bažnytėlę svečius nukreipia patys gyventojai.Daug talkina buvęs Dubysos regioninio parko darbuotojas, dabar besiverčiantis vandens turizmo paslaugomis, Gedas Kauneckas.
Jis supažindina norinčius su archeologijos objektais, kitomis lankytinomis vietomis.
– Istoriniai šaltiniai mini, kad jau nuo seno Lyduvėnuose šalia lietuvių gyveno rusai, vokiečiai ir žydai. Kokia situacija šiandien?
– Po karo, atstatant geležinkelio tiltą, rusų buvo labai daug, dabar liko gal 3 šeimos. Išėjo Anapilin nagingas kalvis vokietis Žilaitis. Karo metu vokiečiai sušaudė Lyduvėnų žydus ir dabar jų neliko.
– Lyduvėnuose yra nemažai kultūros paveldo objektų. Ar bendruomenė yra įsiliejusi į jų tvarkymą ir priežiūrą?
– Esame numatę tvarkyti gerokai apleistą Antrojo pasaulinio karo žydų sušaudymo vietą. Kol veikė mokykla, J.Sakavičienės dėka ši istorinė vieta buvo nuolat prižiūrima. Žinoma, skirsime dėmesį ir kitoms kultūros paveldo vertybėms, mums rūpi jų būklė.
– Šio pavasario pabaigoje Pagojukų seniūnija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Liubartovo (Lenkija) miestu. Ar jūsų bendruomenė nenumačiusi dalyvauti panašiuose projektuose?
– Žinoma, jeigu atsirastų tokia galimybė, mielai dalyvautume. Apskritai bendruomenės tikslas yra vienyti žmones, rasti bendrus interesus ir siekti, kad gyvenimas miestelyje nebūtų nuobodus.
Dėkoju už pokalbį.

1 Komentaras

  1. Kaimynė

    2013-03-22 18:28

    Sėkmės Janinai jos geruose darbuose.