Viktoras VITKUS
[1]
Gražvyd? Jegnor? raseiniškiai paž?sta ne tik kaip Meno mokyklos mokytoj?, bet ir kaip Rasein? rajono kult?ros centro mišraus choro „Šatrija“ vadov?. Viktoras Vitkus kalbina j? apie nuveiktus k?rybinius darbus.
– Gražvydai, tradicinis klausimas – kur ir kada gimei, koki? mokykl? lankei?
– Gimiau 1963 m. rugs?jo 16 d. Šeduvoje. Aštuonias klases baigiau Šeduvos vidurin?je mokykloje ir ?stojau ? Šiauli? aukštesni?j? muzikos mokykl?.
– Kaip sek?si tolimesni mokslai?
– J? baig?s ir ?gij?s choro dirigento specialyb?, 1983 m. ?stojau ? Vilniaus valstybin?s konservatorios Klaip?dos fakultetus, kur mokiausi muzikos mokytojo specialyb?s. Dabar ši mokymo ?staiga vadinasi Klaip?dos universitetu. Po vieneri? studij? met? tur?jau ,,stoti ? batus“, t.y. tarnauti soviet? armijoje – buvome pirmieji studentai, kurie buvo šaukiami ? armij?.
– Ar gr?ž?s iš armijos iškart kibai ? mokslus?
– Taip. 1985 m. prad?jau mokytis antrame kurse. Po dviej? met? pertraukos, netur?jus nieko bendro su muzika, kibti ? mokslus nebuvo lengva. Bet n?ra to blogo, kas neišeit? ? gera – tur?jau daug draug?, bendramoksli?, puiki? d?stytoj?. Konservatorij? baigiau 1989m.
– Koki? ?tak? tavo k?rybin?je ir pedagogin?je biografijoje tur?jo d?stytojai?
Tuo atžvilgiu man sek?si. Tur?jau labai kompetentingus ir reiklius d?stytojus: Daiv? Kšanien?, Jon? Domark?, R?t? Vildži?nien?. Nor??iau pamin?ti dirigavimo d?stytoj? docent? Remigij? Songail?, fortepijono d?stytoj? V. Vaiton? ir daugel? kit?.
– Tai kada „susirgai“ muzika?
– Dar vaikyst?je teko susapnuoti sapn?, kad važiuojant su t??iu didele mašina, aš grojau akordeonu. Žinoma, kaip visi vaikai, nor?jau b?ti ir kosmonautu, ir kariškiu. Besimokant Šeduvoje, aštuntoje klas?je, muzikos mokytojas mane ?tikino, kad reikia dom?tis muzika.
Taip keliai nuved? ? Šiaulius. Ten gavau daug technini? dirigavimo ?g?dži?, o Klaip?doje tikrai tur?jau labai rimtus d?stytojus. Muzikos mokytis n?ra lengva. Štai pas R. Songail? buvome šeši pirmakursiai,ta?iau studijas baigiau tik aš vienas. D?stytojas buvo charizmatiška asmenyb?, su charakteriu, gal tod?l toms penkioms merginoms, kurios mok?si kartu su manimi, ir nepavyko prisitaikyti. Tiesa, ir aš pirmame kurse buvau patek?s ,,? duob?“, bet v?liau viskas susitvark?. Ir dabar bendraujame su reikliuoju R.Songaila.
[2]– Kada prasid?jo chorin? veikla?
– Daugiau dom?tis choru prad?jau studijuodamas pirmame kurse Klaip?doje. Teko net diriguoti neakivaizdinink? chorui, kur pradžioje ne viskas klost?si s?kmingai. B?damas antrame kurse, ?sidarbinau vokalin?s grup?s vadovu „Disvy?io“ dain? ir šoki? ansamblyje. Pavyko ? kolektyv? pritraukti savo paž?stam? student?. Atvykus1986 metais ? Raseinius, labai daug laiko atidaviau mokslui ir pedagoginei veiklai. 1986 metais susipažinau su Antanu Vizbaru, kuris kaip chorvedys man buvo šviesus žmogus. Jo k?rybiniai pol?kiai ir didel? patirtis man, jaunajam specialistui, padar? didel? ?sp?d?. Jis pakviet? dainuoti Ariogalos vyr? melioratori? chore „Šaltinis“, kuriam vadovavo. V?liau choras iširo, ta?iau šis dainavimo chore laikotarpis man buvo ?domus.
– Kada prad?jai vadovauti chorui?
– 1986 met? ruden? prad?jau vadovauti Muzikos mokyklos pionieri? chorui, o 1987 metais jau važiavome ? moksleivi? dain? švent?. Dirbti su vaik? choru buvo didel? mokykla.
Po šviesios atminties Juozo Matkaus iš?jimo Anapilin gavau pasi?lym? perimti jo vyr? ansambl? prie „Dubysos“ kapelos. Netrukus tapau ir siuvimo fabriko „Šatrija“ choro vadovu. ? darb? su mišriu choru ,,Šatrija“ ?sijungiau labai greit, nes jau buvo sumanyta velykini? giesmi? programa. 1991 m. Raseini? bažny?ioje turb?t buvome pirmieji choristai – pasaulie?iai, viešai giedoj? tok? repertuar?. Nors su vaik? muzikos mokyklos choru buvome paruoš? kal?dini? giesmi? repertuar? ir 1989 m. gruodžio 26 d. giedojome Raseini? bažny?ioje.
– Kiek pamenu, ankstesniais lai-kais vienas tavo pom?gi? buvo kelion?s?
– Sakyti, kad aš pamiš?s d?l kelioni?, negal??iau. Dabar dažnai norai keliauti atsiremia ? finansines galimybes. Esu geriausias keliautojas ? kaim?, mišk? grybauti ir uogauti.
– Kart? bendraudamas su dailininku Broniumi Bernotai?iu išgirdau žodžius, kad menininkas netur?t? eiti ? politik?, jo priederm? yra kitokia. K? pats manai apie tai?
– Man politika yra antraeilis dalykas. Politikoje nesi tikras, kad vienas kažk? rimtai gali nuveikti. Jeigu mano nuomon? kult?ros klausimais b?t? kam nors ?domi, aš gal??iau konsultuoti.
– Gr?žkime prie mielesni? dalyk?. Ne pirmi metai Raseiniuose vyksta tarptautiniai chor? festivaliai, skirti Maironiui atminti.
- Kieno tai id?ja?
– Nuo 1997 met? organizuodavome tarptautin? chor? festival? „Pavasariui sugr?žus“. Choras ,,Šatrija“ turi draug? Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, su kuriais ir reng?me tas šventes. Ta?iau 2003 metais gim? projektas ,,Dainuojam Maironiui“. Kadangi Maironis yra gim?s
ruden?, tai ir renginys vyko ruden?.Suk?riau nuostatus, kuriuose ?rašyta, kad kiekvienas festivalyje dalyvaujantis choras turi paruošti po vien? Maironio tekstu sukurt? dain?. Švent?s baigiamuoju akordu visuomet skamba jungtin? J. Naujalio daina ,,Už Raseini?“. Be to,
po šventinio koncerto su visais chorais vykstame ? poeto gimtin? Pasandrav? ir ten, medži? apsuptyje, dar padainuojame keturias Maironio tekstais parašytas dainas: „Lietuva brangi“, „Kur b?ga Šešup?“, „Jaunimo giesm?“ ir „Kur lyg?s laukai“.
– Kas yra šio festivalio dalyviai?
– Kaip min?jau, seni choro draugai latviai, estai, Punsko lietuviai ir kiti Lietuvos chorai. Nuo 2004 met? renginiai iki 2007 met? vykdavo kasmet. Organizuojant tarptautin? festival?, norisi pakviesti vis kitus kolektyvus. 2007 metais ? rengin? kviet?me akademin? jaunim?, šiemet planuojame kviesti moksleivij?. Kyla min?i? apie kitus projektus, bet neaiški finansin? situacija ver?ia abejoti, ar pavyks surengti tarptautin? švent?.
– Gražvydai, stipryb?s tau ir geros k?rybin?s kloties.