Liudvikas BAKAS
[1]
Nepaisant visų ekonominių smegduobių, ir Raseinių krašte yra įmonių, kuriose malonu dirbti. Jose gamybininkai neužkrauti viršvalandžiais, jiems laiku mokamas atlyginimas, su jais maloniai bendrauja administracija, net numatytos pastovios darbo pertraukėlės. Paklausite, kur tokių yra? Viena jų visai netoli – Šiluvos seniūnijos Katauskių kaime. Tai UAB „Rivaka“ (direktorius Vidmantas Vasiliauskas), gaminanti vis didesnę paklausą turinčius vonios kambario baldus. Apie įmonės pasiekimus ir perspektyvas Liudvikas Bakas kalbina Vidmantą Vasiliauską.L.B. Kada įsikūrė įmonė?
V.V. Formali įmonės veiklos pradžia – 1992 metai. Realiai pilnu pajėgumu įmonė pradėjo dirbti nuo 2000 – ųjų metų.
L.B. Kuo vertėtės pradžioje?
V.V. Mokėmės dažyti, diegėme naujas technologijas.
L.B. Kaip atėjote į šį verslą?
Kas pastūmėjo tai daryti?
V.V. Kai kilo mintis gaminti vonios baldus, buvo mąstoma ir apie kitą – plačios paskirties baldų gamybą. Tačiau nusprendėme negaminti visko, nes dorai nieko nebus padaryta. Pradėjome galvoti apie kokybišką baldų komplektaciją.
Pradžioje tai padaryti buvo sunku, nes komplektuojančios detalės buvo brangios. Jau antri metai Jurbarke gaminame keraminius praustuvus, ko Pabaltyje niekas nedaro. Prie jų komplektuojame veidrodžius, šviestuvus. Pajutome, kad išaugo mūsų gaminių poreikis.
L.B. Ar pradedant gamybą buvo atlikta produkcijos galimos paklausos analizė?
V.V. Gilesnės analizės nebuvo. Susipažindami su rinkos pasiūla šioje srityje pastebėjome, kad ji maža – pavieniai plastmasiniai gaminiai, nekokybiškos kabinamos spintelės, veidrodžiai. Dabar žmonės nori įsigyti komplektuotus vonios kambario baldus.
L.B. Kaip auga šių baldų paklausa? Kaip reklamavote savo gaminamus baldus?
V.V. Viskas priklauso nuo to, kiek gali ir gebi dirbti su prekybos centrais. Mes labai seniai bendradarbiaujame su „Senukų“ prekybos centru, pirkome iš jų labai daug medžiagų. Jie ir pasiūlė prekiauti savo produkcija per jų tinklą.
L.B. Kiek jūsų įmonėje dirba žmonių?
V.V. Kartu su Jurbarko keraminių gaminių cechu – 80 darbuotojų.
L.B. Ar Katauskių gamybinėje bazėje dirba šios bendruomenės nariai, ar yra atvažiuojančių asmenų?
V.V. Yra atvažiuojančių, bet dauguma yra vietiniai, darbininkiškų profesijų. Dirbti priimame turinčius norą,gebėjimus, disciplinuotus žmones. Tačiau jeigu noras dirbti kertasi su noru darbo metu bėgioti po parduotuves, tai tokių žmonių įmonei nereikia. Visi, parodę minimalų norą dirbti, čia ir dirba.
L.B. Reikia suprasti, kad atlyginimu ir darbo sąlygomis žmonės yra patenkinti?
V.V. Atlyginimu gal nelabai, nes jis visuomet bus per mažas. Stengiamės vadovautis dviem pagrindinėmis nuostatomis. Pirma – nuo įmonės veiklos pradžios nėra buvę atvejų, kuomet atlyginimai vėluotų. Žmogui reikia pinigų šiandien -ar tai 800, ar 1500, ar 2000 litų, avansas privalo būti mokamas 25 dieną, o atlyginimas 10 dieną. Antras dalykas – siekiame nedirbti viršvalandžių ir per poilsio dienas. Blogai jaučiuosi, kai tai reikia daryti dėl užsakovų kaltės. Sudarytos elementarios buitinės sąlygos darbuotojų higienos poreikiams ir panašiai tenkinti.
L.B. Kokie Jūsų santykiai su vietos bendruomene?
V.V. Man atrodo, kad visai neblogi, sutariame su jos pirmininku. Teikiame paramą organizuojantiems ,,Carito“ stovyklas, remiame kompiuterių įsigyjimą ir panašiai.
L.B. Grįžkime prie gamybinių aspektų. Kaip plačiai pasklidusi jūsų produkcija? Kur jos galima įsigyti?
V.V. Lietuvoje visuose pagrindiniuose prekybos centruose. Eksportuojame gaminius į Estiją, Latviją, Kaliningrado sritį. Pastarojoje, kuri yra laisva ekonominė zona, mes gebame nukonkuruoti kitas analogiškas įmones. Dabar vedamos derybos dėl prekybos didžiojoje Rusijoje. Bendradarbiavimą pasiūlė galinga Baltarusijos įmonė, turinti platų savo prekybos tinklą. Šioje plotmėje taip pat vedamos derybos. Reikia pažymėti, kad medžiagas gamybai gauname taip pat iš užsienio, išskyrus Grigiškių vadinamąjį kartoną.
L.B. Ar užsienio pirkėjas yra reiklesnis už mūsiškį?
V.V. Ne, nemanau. Man neteko dirbti vokiečių rinkoje, teko tik bendrauti su jų perpardavėjais. Vokiečių gamybininkai yra labai skrupulingi, pedantiški, spaudžia dėl kokybės. Daug ko iš jų galima pasimokyti, jie ir buvo pirmieji mokytojai. Vienu metu vokiečiai labai smarkiai „reiškėsi“ Lietuvos rinkoje, tik dabar šis dėmesys mūsų šaliai sumažėjo. Geriau dirbti su Rytų šalimis, Anglijos, Švedijos rinkomis, kurios nėra per daug pretenzingos. Mes patys siekiame produkcijos kokybės, todėl keliame sau aukštus reikalavimus.
L.B. Ar gaunate individualių užsakymų? Ar tokia produkcija ženkliai brangesnė?
V.V. Tokių užsakymų yra. Štai jūs matote krepšinio kamuolį su autografais, kurį gavome už individualų užsakymą iš olimpinio čempiono Modesto Paulausko. O gaminių kainos priklauso nuo užsakymo sudėtingumo, detalių ir įrangos pakeitimų.
L.B. Ar žadate plėsti savo veiklą?
V.V. Plėsti gamybos nežadame, sieksime gerinti gaminių kokybę. Geriau padaryti mažiau, bet tvarkingesnių produktų. Anksčiau buvo minčių plėsti gamybinius plotus, ieškojome patalpų Raseiniuose, bet apsistojome ties keramikos
cecho įrengimu Jurbarke.
L.B. Ar užimamos teritorijoj plotas Jus tenkina, ar jį dar reikėtų plėsti?