[1]Šiluvoje ?sib?g?jo projektas „Sakralios Šiluvos šventov?s istorijos pasakojimai skaitmeniniame amžiuje. Šiluvos Šv?. Mergel?s Marijos Gimimo bazilikos ir Apsireiškimo koply?ios pritaikymas skaitmeninei edukacijai ir pažinimui“, prie kurio ?gyvendinimo prisideda Kult?ros paveldo departamentas prie Kult?ros ministerijos. Visus, kurie tyrin?ja barokinius bažny?i? altorius, kurie domisi Šiluva ir j?zuit? menu bei nori išsamiau pažinti ypatingus Šiluvos bazilikos altorius, kvie?iame apsilankyti Šiluvos šventov?s internetin?je svetain?je https://siluva.lt/. Po keli? mygtuk? paspaudim? kompiuterio ekranuose prieš j?s? akis atsiveria 3D altoriai, kuriuos XVIII a. antroje pus?je suk?r? brolis j?zuitas Tomas Podgaiskis. Išsamesn? informacija pateikiama aprašymuose, juos rasite nuosekliai žvalgydamiesi po objektus.
Šiais metais Šiluvos šventov?je ypatingas d?mesys skiriamas brolio j?zuito T. Podgaiskio (1741–1817) k?rybai, kurio 280-?sias gimimo metines šven?iame. T. Podgaiskis gim? 1741 m. gruodžio 19 d. Lietuvoje ir buvo palaidotas Šiluvos parapijos Šv?. Mergel?s Marijos Gimimo parapijos kapin?se 1817 m. rugpj??io 19 d. Profesoriaus Alfonso Vaišvilos žiniomis, T. Podgaiskis minimas per 1811 m. visuotin? gyventoj? surašym? kaip vienas iš trisdešimt penki? Šiluvos seneli? prieglaudos (špitol?s) „elget?“. Surašymo akte teigiama, kad d?l galvos kraujagysli? išvaržos yra apkurt?s ir laikomas ne?galiu. Šiluvos bažny?ios mirties registracijos knygoje minima, kad autorius palaidotas už miestelio, tada dar besiformuojan?iose Šiluvos parapijos kapin?se kaip eilinis parapijietis, be joki? išskirtini? iškilmi? ar palyd?. Tod?l, simboliškai nusilenkiant k?r?jui, Šiluvos piligrim? centras prad?jo Šiluvos šventov?s virtual? tur? ir 3D patirtis nuo bazilikos altori?, kuriuose atsispindi autoriaus talentas ir geb?jimas per vienuolika met? sukurti visos bazilikos ikonografin? program?, išsilaikiusi? iki ši? dien?.
T. Podgaiskis SJ1 769 m. gruodžio 5 d., jau b?damas skulptorius, Gardine ?stojo ? j?zuit? ordin? ir 1769–1771 m. Vilniuje prie Šv. Ignoto bažny?ios atliko noviciat?. V?liau, gyvendamas Vilniaus akademijos kolegijoje prie Šv. Jon? bažny?ios, k?r? skulpt?ras iki 1773 m. 1774 m. kai kuriomis skulpt?romis puoš? Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažny?ios did?j? altori?. Tarp 1775–1786 m. Šiluvos bažny?ios interjer? dekoravo stiuko skulpt?romis. Taip pat suk?r? pavieni? altoriaus kompozicij? Tytuv?n? bernardin? Šv?. Mergel?s Marijos Angeliškosios bažny?ioje (Trij? Karali? ir J?zaus Gimimo altoriai), Telši? bernardin? Šv. Antano Paduvie?io bažny?ioje (antrojo aukšto galerijoje šv. Antano, šv. Pranciškaus ir šv. Justino altoriai) bei medini? skulpt?r? Zapyškio parapijos Šv. Jono Krikštytojo bažny?ioje, Šaukoto parapijos Šv?. Trejyb?s bažny?ioje ir kitose. Pasak menotyrinink?s dr. Rimos Valin?i?t?s-Varn?s, brolio j?zuito T. Podgaiskio k?ryba išsiskiria „d?mesiu anatomin?ms detal?ms, k?no plastikos išryškinimui, laužyta draperij? linija, neproporcingai didele galva, giliomis ?dubomis formuojan?iais veido bruožais“. B?tent šis skulpt?r? ?taigumas ir pasakojimo nuoseklumas nuo pagrindinio Šv?. Mergel?s Marijos altoriaus iki bazilikos pagrindini? dur? užgniaužia lankytoj? kvap? ir panardina ? XVIII a. menininko laki? vaizduot?, minties gilum? ir vidin? sujudinim?.
Brolio j?zuito T. Podgaiskio k?ryba XVIII a. antroje pus?je yra vienintel? žinoma autoryst? bazilikoje. Nežinome nei architekto, nei paveiksl? autori?, išskyrus tuos dailininkus, kurie XX a. prisid?jo prie bazilikos pagražinimo. Šiluvos bazilikos ikonografin? programa suteik? galimyb? broliui j?zuitui, suspendavus j?zuit? ordin? 1773 m., pamokslauti vizualine kalba per skulpt?ras, jo pasirinkti bibliniai siužetai suk?r? dinamik?, kuri ?traukia ? Eucharistijos vyksm?. 3D vaizdas padeda iš ar?iau išvysti tam tikras altori? detales, kuri? gyvai aki? lygyje nematyti. Ta?iau svarbiausia, kad matydami 3D skulpt?ros vaizd? ir aprašym? galime ?sijausti ? skulpt?r? patirt? ir patirti kelion? nuo vieno altoriaus prie kito sekdami skai?ius ir skirdami vienam altoriui bent kelet? minu?i?. Prie 3D altori? sud?ti taškai su numeriais padeda suprasti altoriaus pasakojimo eiliškum?, žvilgsnis tarsi gido vedamas nuo vienos kompozicijos prie kitos. O tekst? aprašymai ne tik supažindina su skulpt?r? personažais, bet ir padeda suprasti, kas ir kod?l yra pavaizduota su atitinkamais atributais ar tam tikrose kompozicijose bazilikos erdv?je. Kvie?iame leistis ? pasakojim? pradedant pagrindiniu Dievo Motinos altoriumi, t?siant šoniniu Šv?. J?zaus Širdies altoriumi dešin?je pus?je, keliaujant pro juos jungian?i? skulpt?rin? kompozicij? – Judo atgail?, kuri viršuje prilaiko triumfo ark?. Kelion? t?siama kair?je pus?je prie šv. Šeimos altoriaus, kur? jungia kita triumfo arkos atrama – Juozapo pardavimas. B?tent šios kompozicijos, laikan?ios triumfo ark?, ir pagrindinis altorius ?traukia ? šv. Miši? liturgij? ir padeda jai pasiruošti sužadinant nuod?mi? atpažinim?. Paskui pagrindinius altorius kei?ia keturi mažieji altoriai. Iš pradži? kair?je pus?je – šv. apaštal? Petro ir Pauliaus, tada dešin?je pus?je – šv. apaštalo Judo Tado altorius. J?zuit? menas yra pedagogiškas, tod?l paskutiniai mažieji šoniniai altoriai tarsi sustiprina krikš?ioni? iš?jim? ? pasaul?. Dešin?je pus?je mus išlydi šv. Onos altorius, jame matome šv. Jono Krikštytojo gimim? ir kankinyst?, kuris, kaip paskutinis pranašas, sustiprina krikš?ionis nelengvame gyvenime. O kair?je pus?je išlydi šv. Jono Nepomuko altorius, kuris liudija Susitaikymo sakramento svarb?, be kurio krikš?ionio gyvenimas prarast? skon? ir nepatirtume šv. Miši? džiaugsmo.
D?kojame 3D bazilikos altori? projekt? finansavusiam Kult?ros paveldo departamentui prie Kult?ros ministerijos ir projekto r?m?jams – Sauliaus Matelio UAB „Sparkus“, 3D formatu Šiluvos Šv?. Mergel?s Marijos Gimimo bazilikos skulpt?rines kompozicijas ir projekto paslaugas teikian?iai Vš? „Laiko ženklai“ ir Sauliui Zaurai.
Projektas yra t?stinis, tad met? pradžioje bus galima sulaukti visiškai ?gyvendinto virtualaus Šiluvos šventov?s turo projekto su vaizdo reportažais. Vis? tur? finansuoja Amerikos vyskup? konferencija, o jame m?s? lauks svarbiausios Šiluvos šventov?s vietos: Šiluvos Apsireiškimo koply?ia, sakrali aikšt?, kurioje susirenka per penkiasdešimt t?kstan?i? maldinink? atlaid? metu, Šiluvos Šv?. Mergel?s Marijos Gimimo bazilika, šv. popiežiaus Jono Pauliaus II nusileidimo aikštel?, 14 kryžiaus kelio sto?i? per šil? ir Rožinio sl?pini? kelias, esantis atkarpoje Raseiniai–Šiluva. Užbaigiant 2021-uosius, šventojo Juozapo metus, visus, norin?ius pagilinti bazilikos altori? patirt? ir išsamiau pažinti ignaciško dvasingumo bruožus skulpt?rose, kvie?iame atlikti trump? dvasini? lavyb? pratim? mene, parengt? menotyrinink?s R?tos Gini?nait?s https://siluva.lt/wp-content/uploads/2021/10/ST-Juozapo-reiksme-Lankstinukas.pdf.
Šiluvos piligrim? centro informacija