Kristina BENDŽIŪTĖ
[1]
Žmogus jaunas tol, kol mokosi, trokšta žinių, smalsauja, plečia savo akiratį, domisi naujovėmis. Nesvarbu, kokio amžiaus bebūtumėme, išmokti ko nors naujo niekad nėra vėlu. Tačiau Lietuva dar gerokai nutolusi nuo Vakarų pasaulio – mūsų šalyje pamatyti bibliotekoje ar interneto svetainėje kompiuterį užsikniaubusį ir internete naršantį garbaus amžiaus poną ar ponią – retas reiškinys. Mūsuose vis dar sklando mitas, kad informacinės technologijos, kompiuteriai, internetas – jaunų žmonių erdvės, o vyresnio amžiaus žmonėms, ir dar –senjorams, mokytis kompiuterinio raštingumo nėra nei rimto reikalo, nei galimybių. Tačiau šį mitą sparčiai griauna nuo 2008 m. visos Lietuvos mastu vykdomas projektas „Bibliotekos pažangai“, į kurį uoliai įsitraukė ir Raseinių r. savivaldybės viešoji biblioteka. Raseinių bibliotekos ir jos filialų lankytojai jau keli metai gali naudotis nemokamu internetu, o norintiems išmokti naudotis kompiuteriu, nuolat organizuojami nemokami kursai. 2009-2010 metais Raseinių bibliotekos ir jos filialų organizuojamus kompiuterinio raštingumo kursus išklausė 110 gyventojų.
Smalsumą ypač sužadino vieno bibliotekos lankytojo – Augustino Kęstučio Živatkausko – istorija. Poną Augustiną gerai pažįsta visi Raseinių bibliotekos darbuotojai,nes jis čia mažne kasdien lankosi jau daugiau kaip 20 metų – nuo tada, kai išėjo į pensiją. Įžengęs skaityklon, vyriškis visų pirma perskaito naujausią spaudą, šnekteli su bibliotekos darbuotojais, o jau tada neria į interneto platybes. Jis ko gero vyriausias internautas Raseinių skaitykloje, kompiuterinio raštingumo kursus baigė 2009 metais.
77 metų Augustinas Živatkauskas – tikras raseiniškis, čia gimęs ir augęs, tačiau didelę savo gyvenimo dalį praleido gretimame rajone – apie 30 metų vadovavo Jurbarko elektros tinklams.
Augustinas sako, kad didžiausias stimulas išmokti naudotis internetu – troškimas rasti kuo daugiau naujausios informacijos apie pasaulinę ir Lietuvos energetiką, o jį paskatino ir dideliu pagalbininku mokantis buvo bibliotekininkas Jonas Brigys. „Labai domiuosi tiek Lietuvos, tiek užsienio energetika, atominėmis elektrinėmis. Vis prašydavau Jono, kad padėtų rasti informacijos šiomis temomis. Nusibodau Jonui su savo prašymais, ir jis man pasiūlė išmokti naudotis internetu“,- su šypsena pasakojo vyriškis. Sako, kad mokytis nebuvo sunku – vieną, kitą kartą parodė, ir paskui jau pats susidorodavo su kompiuterio gudrybėmis.
Augustinas internete lengvai randa jį dominančios informacijos:seka, kiek energijos atiteka iš Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, kaip kinta elektros energijos kainos. Dabar, kai internetas jau perkąstas, žinių troškulį Augustinas numalšina, tačiau tik iki kitos dienos. Pasak Jono Brigio, Augustinas – gabus mokinys, reguliariai, punktualiai – kaip į darbą, net šeštadieniais ateina į biblioteką, o naudotis kompiuteriu išmoko gan greitai ir be didelių vargų. Gal dėl to, kad turėjo konkretų tikslą ir didelį norą
kasdien sekti energetikos pokyčius. „Energetika – viso ko pagrindas, – nedvejodamas tvirtina Augustinas, – be elektros juk ir kompiuteris būtų nieko vertas.“
Buvęs elektros tinklų vadovas nepailsdamas galėtų valandų valandas pasakoti ir diskutuoti energetikos tema. Jis yra Lietuvos energetikų senjorų klubo narys – tai puiki galimybė susitikti su savo bendraminčiais, senais draugais ir padiskutuoti apie energetikos aktualijas. Ponas Augustinas domisi ne tik energetika, bet ir kultūros paveldu, istorija, kraštotyra, geografija, nespjauna į grožinę literatūrą, skaito periodinę spaudą. Augustino palinkimas prie knygų, žinių, naujos informacijos troškulys atsiskleidė dar vaikystėje, mat ir pati aplinka tam buvo labai palanki: tėvas turėjo knygyną, o ir teta dirbo mokytojų knygyne, taigi draugauti su knygomis pradėjo nuo mažų dienų. Jis dar prisimena, kaip pokariu, 1945 metais, biblioteka buvo įsikūrusi Dubysos gatvėje, tame pastate, kur dabar prekiaujama pjūklais. Tačiau tais laikais buvo sava tvarka – norėdamas naudotis biblioteka, turėjai įnešti arba piniginį užstatą, arba pateikti rekomendaciją iš mokyklos. Augustinas prisimena, kad tais metais su pinigais buvo labai striuka. Tačiau jam pasisekė – gavęs rekomendaciją jis su bendraamžiais galėjo nemokamai lankytis bibliotekoje. Tiesa, knygų nebūdavo daug, daugiausia skaitydavo žurnalus – „Krokodilą“, „Murzilką“, tačiau svarbiausias bibliotekos akcentas, kuris labiausiai patraukdavo – tai radijas. Pokariu namuose buvo griežtai draudžiama turėti radijo imtuvą.
Ponas Augustinas sako be bibliotekos negalįs gyventi, kai nuvažiuoja į kokį nors miestą, visų pirma nueina į vietos biblioteką, o dažniausiai lankosi Raseinių ir Jurbarko bibliotekose.
Vyriškis ir pats yra rašęs nemažai straipsnių energetikos tema, kurie buvo spausdinami ne tik rajoniniuose, bet ir respublikos laikraščiuose. Jis prisimena, kaip besimokydamas Kauno politechnikume, kurį laiką buvo laikraščio „Politechnikumo tiesa“ redaktoriumi, tačiau nuo šios veiklos buvo nušalintas, kadangi nepanoro įsijugti į komjaunuolių gretas, o tokį idėjinį darbą galėjo dirbti tik Komunistų partijai lojalūs asmenys. Beje, Augustinas niekada nebuvo ir partinis, tačiau tarybiniais metais dirbo vadovaujamą darbą, nes buvo geras energetikos specialistas, o išmanančių šio sudėtingo darbo specifiką nebuvo pertekliaus.
Maždaug prieš 15 metų Augustinas Živatkauskas paruošė ir išleido knygą „Jurbarko elektrifikacijos istorija“. Vyriškis prasitarė, kad yra paruošęs ir Raseinių elektrifikacijos istoriją, kurioje aprašoma prieškario ir pokario Raseinių energetika. Tačiau ši knyga dar nepasiekė leidyklos.
Augustinas mano, kad nereikia paisyti amžiaus, ir pataria visiems mokytis naudotis kompiuteriu bei internetu, nes tai lengviausias ir paprasčiausias būdas surasti reikalingą informaciją. „Labai taupomas laikas. Kiek puslapių tenka praversti, kai ieškai informacijosknygose ar laikraščiuose, o čia įvedei žodį ar frazę į paieškos sistemą ir iš karto gauni tai, ko ieškojai. Be to, galima pagal savo poreikius pasididinti tekstą“, – teigiamai įvertino įgytus kompiuterinio raštingumo įgūdžius Augustinas.