Irena PUTVINSKAITĖ

Irena PUTVINSKAITĖ

Nakties dangaus gilumas
Baugina ir vilioja,
Žvaigždėta begalybė
Nakties tyloj man moja.

Traukia nežinomybė.
Paslaptys Visatos.
Širdyje kelia ilgesį
Erdvių toliai platūs.

Aš trokštu sužinoti,
Ką slepia begalybė.
Aš mintyse klajoju
Juodoj nežinomybėj.

Akivaizdoj Kūrėjo
Bejėgė aš jaučiuosi.
Menkutė žemės dulkė,
Blaškoma laukuose.

Taip. Dulkė aš esu,
Bet guodžia supratimas,
Kad aš esu dalelė
Tos dieviškos kūrybos.