Nijol? PETROŠI?T?
[1]
Nelaim?s laukimas
Atvykus prie Bal?i? vaiduokliu vadinamo daugiabu?io iškart supranti, kad gyvenimas tokiame name – tik pono Likimo tampymas už ?s?, tikrai žinant, kad vien? dien? b?tinai atsitiks skaudi nelaim? ir tik laiko klausimas, kada tai nutiks. Namas – visiškai sukiuž?s, s?ramos – „išsižergusios“, ant stogo auga berželiai, m?ro plytos – judan?ios net nuo v?jo. Nemakš?i? seni?nijos seni?nas Remigijus Laugalis sako, kad prieš kur? laik? ??jimo pus?je palei vis? sienos ilg? buvo ištemptas vielos tinklas, kad sulaikyt? krentan?ias plytas. Bet šiandien ir to tinklo neb?ra, matyt, kas nors bus tinklu vištoms aptvar? aptv?r?s.
Ties? sakant, šio namo ir daugiabu?iu vadinti negalima, nes jame gyventi beliko tik vienintel? Eugenija Klimavi?i?t? su trimis savo pypliais ir sugyventiniu Arvydu Žalkausku. Ir b?tent d?l maž?j? namo gyventoj? valdžios žmon?ms taip sopa galvas. Ne tik d?l „lyjan?i?“ plytgali?, bet ir d?l v?jo perpu?iam? sien?, lang?, d?l per grindis besismelkian?ios dr?gm?s šiame name gyventi nebe?manoma.
Apgyvendins Nemakš?iuose
[2]
Vicemeras Sigitas Vai?ius sako, kad šiandien prieita iki tokios ribos, kad vaik? tokiose s?lygose palikti nebegalima, tod?l tek? skubiai ieškoti išeities. Ir surad?. Rajono taryba jau pritar? dviej? but? pirkimui Nemakš?iuose. Viename j? ir apgyvendinsi? Bal?i? vaiduoklio
gyventojus. 
[3]
Iš pradži?, pasakoja vicemeras, buvo si?lyta bent šaltuoju met? laikotarpiu vaikelius apgyvendinti vaik? namuose. Bet kuris vaikas nori b?ti atskirtas nuo mamos, tegul ir neilgam, tuo labiau, kad ir pati Eugenija dar n?ra iš t?, iš kurios reik?t? atimti vaikus. Taip, jai
labai tr?ksta socialini? ?g?dži?, speciali?j? poreiki? mokykloje, kuri? ji kadaise lank?, ne kažin k? tegavo, o ir to paties ?sisavinti nepaj?g?. „Svarst?me ir dar vien? galimyb?: kad žiem? visi susiglaud? peržiemot? Eugenijos sugyventinio ir vaik? t?vo mamos, gyvenan?ios
šalia vaiduoklio, namelyje. Bet moteris nebesiryžta imtis tokios naštos, jai jau norisi ramyb?s, tuo labiau, kad ji žino, kokio ?maus b?do yra jos s?nus, o ypa? kai išgeria (o tai jis daro labai dažnai). Tod?l gyvenimo po bendru stogu ir kratosi.“
Mušeika ir tinginys
Arvydas Žalkauskas Bal?iuose turi Mechaniko pravard?. Kaip ten su ta mechanika yra, seni?nijos darbuotojai nelabai žino, bet kad Arvydas yra mušeika ir tinginys – faktas. O kai ant kamš?io dar užlipa, tai ir visai nebevaldomas tampa. Antai, papraš? motinos pinig?
samanei, ši j? nedav?, tai jis iš pasiutimo ?kin? pastat? supleškino. Arvydas ne syk? jau ir kal?jimo duonos krimto, bet iš ten geresnis vis tiek negr?žta, kad ir kiek bes?d?t?. „Šis žmogus ? bet kokius m?s? pamokymus, persp?jimus atsako trafaretiniu sakiniu: „G?riau, geriu
ir gersiu“, – atsid?sta seni?nas. Coliuk?s sud?jimo Eugenija apie gyvenimo draug? nelinkusi visai kalb?ti, bet, prakalbus apie ?kel?, prasitaria, kad sunkiems darbams sveikatos nebeturinti. Kai benzininio pj?klo grandine vyras patalž? jai nugar?, tai ir iš?jo iš rikiuot?s
stuburo slanksteliai. Medikai operacij? jai besi?lo, kitokio gydymo n?ra.
Lengviau bus priži?r?ti
Seni?nas R. Laugalis mato dar vien? plius?, jei ši šeima apsigyvens Nemakš?iuose: „Jie bus arti, lengviau bus priži?r?ti. Dabar, kai jie gyvena šitaip atokiai, tai kada sužinai blogybes, o kada ne. Tokios moterys paprastai niekada nesiskundžia, nebent pritvatija taip, kad
ligonin?je atsiduria. Ir m?s? socialin?ms darbuotojoms bus saugiau, nes ir j? tokiose šeimose pavojai tyko.“
E. Klimavi?i?t? sak?si laukianti nesulaukianti, kada gal?s keltis ? Nemakš?ius. O jei dar tvartelis b?t?, tai ir ožk? parsivest?. Štai ir dabar ož? pasipjov?, m?syt?s tur?. Antraip b?t? visai striuka, nes visi šeimos pinig?liai – 153 litai m?nesiui. Mat šeimos galva net iki darbo biržos nesugeb?jo nueiti ir visk? prarado.
Užgyventas turtas
Socialiniais b?stais tapsian?io namo kieme valdžios atstovus pamat?s to namo gyventojas Vidmantas Šinickas iškart pašiauš? šer?: „? mano ?kin? pastat? n? neži?r?kite. ? j? niekas ne?eis. Jis yra mano, ?ia aš pats visk? pasidariau ir niekam neužleisiu.“ „O tu turi nuosavyb?s
dokumentus? Tu t? pastat? pirkai? O gal tau j? kas nors padovanojo?“ – klaus? vicemeras Sigitas. „Ne, popieri? aš neturiu. Bet aš t? turt? užgyvenau. Žinote, kiek aš met? ?ia gyvenu? Vot gyvenau, gyvenau ir užgyvenau, tod?l niekam ir neatiduosiu. Aš ?statymus žinau, man?s nepastumdysite.“
Vicemerui garsiai suabejojus, ar aikštingasis Vidmantas (taip pat tur?s jo b?d? atitinkan?i? pravard?) iš vis tur?s teis? tame name pasilikti, vyriškis šiek tiek nuleido gar?: „Kaip tai man nepriklauso? Aš daug met? eil?je socialiniam b?stui stoviu.“ „Gerai, kad stovi. Bet tu
dar jo negavai. Mes tav?s iš eil?s ir neišbraukiame, bet ir tu ?ia savo tvarkos ne?vedin?k. Ir ?kiniu pastatu teks dalintis, ir žeme“, – ramiai aiškino vicemeras.
Vicemeras, apeidamas nauj?j? pirkin?, garsiai pasvarst?, kad jame gal dar ir tre?iam butui vietos užtekt??