I� kaim? istorijos

Viktoras VITKUS

Savoti�kas kaim? istorijos atspindys yra neveikian?ios kapinait?s. Daugiau jomis susidom?ta 1983 m. Anks?iau kapinait?s tiesiog buvo ?traukiamos ? vietin?s reik�m?s archeologijos paminkl? s?ra�?. 1972 m. atlikus kartografavim?, vykdant �em?s ?kio naudmen? inventorizacijos darbus, buvo nustatyta, kad i� 45 senkapi? ir pilkapi? 29 objektai yra kaimo kapinait?s, nerasta 7 senkapi?, 8 sunaikinti, 1 objektas neidentifikuotas. 1983 m. pirmojo kartografavimo metu nustatytos 73 kapin?s. Antrojo kartografavimo metu i� ankstesniojo s?ra�o i�braukta 10 sunaikint? kapinai?i?, naujai atrastos 42.
�iandien galima steb?ti pavieni? �moni?, kaimo bendruomeni? pozityv? nor? gr?�inti ? deram? viet? beprarandamas vertybes. Vienas paskutini?j? pavyzd�i?, apie kur? ra�? savaitra�?io �Alio, Raseiniai� �urnalistas Pranas Laurinavi?ius, kry�iaus �ventinimas Paliepi? k. neveikian?iose kapinait?se, dar vadinamose kapiukais. Ta?iau m?s? kra�te daug kapinai?i?, kurias anks?iau tur?jo beveik kiekvienas kaimas, yra ne�inomos, apleistos arba sunykusios. Apie vienas j? papasakojo nenuilstantis �viesus �mogus I. Garbaliauskas. Blinstrubi�ki? k. kapinait?s yra vos u� 100 m nuo jo sodybos. ?kis atiteko seneliui Antanui XIX a. pirmoje pus?je u� ger? darb? Jan?iausk? Blinstrubi�ki? dvare. Senelis jame tarnavo ?kveiza, t.y. ?kved�iu. �odis ?kveiza� kildinamas i� �emai?i? tarm?s ?k? veiz?ti, kitaip sakant – �i?r?ti ?k?.
Jau tuomet tarp dviej? alyv? kr?m? stov?jo 1,66 m auk�?io ta�yto granito, dviej? moduli?, liaudi�ko neoklasikinio stiliaus, saikingai profiliuotas kry�ius. Koks kry�moje buvo autenti�kas Nukry�iuotasis, �ini? n?ra, dabar jis pakeistas standartiniu aliuminio gaminiu.
Istorini? duomen? apie kapini? ?rengim? taip pat n?ra. Aplinkiniai ?iabuviai tvirtina, kad ?ia nuo seno buvusios kaimo kapinait?s, kuriospagal kapini? tradicij? ?rengtos
auk�tesn?je, smel?toje vietoje. Netoli j? buvo kasami bulvi? r?siai. Tam tikras s?sajas kapinait?s tur?jo su Blinstrubi�ki? dvaru. Neatmetama prielaida, kad d?l ger? santyki? su valstie?iais, anais laikais brangaus paminklo statyb? fundavo kaimyninio dvaro savininkai. Likimas apsaugojo kry�i? nuo sovietinio buldozerio.
Versij?, kad ?ia b?ta kapini?, patvirtina ir I. Garbaliausko pasakojimas, kad dirbant �em? apie 7-8 m nuo kapini? ribos buvo rasti �moni? kaulai.
Po kurio laiko alyv? kr?mai i�plito, pakra�?iuose i�augo vienas kitas ber�elis, o visas perimetras apsodintas pu�ait?mis. Kapinait?s organi�kai ?siliejo ? kra�tovaizd?. Savaime susiformavusi apsaugin? zona sudaro netaisykling? keturkamp?, kurio kra�tin?s 22,8 m x 24,8 m x 18,8 m x 25,6 m. Kapinai?i? teritorija yra ant neauk�to (apie 0,3 � 0,4 m) pylim?lio. Joje yra 3 stambesni lauko rieduliai ir didesnis kiekis smulkesni?. Teigti, kad stambesni rieduliai gal?jo b?ti naudojami kapini? ?rangai, n?ra pagrindo, nors vieno kra�tin? ta�yta. Gerai, kad objektas apsuptas �emi?, kuri? savininkams nesvetimos dorovin?s vertyb?s.
Sujaini�ki? ir kit? kaim? gyventoj? iniciatyva plinta po apylinkes. Teko gird?ti, kad netoli esan?io Papelki? kaimo �mon?s taip pat galvoja apie buvusi? kapinai?i? �enklinim?. Iki 1983 m. jos buvo ?vardintos kaip Papelki? senkapiai (paminklinis numeris AV � 1057), ta-?iau tai buvusios kaimo kapinait?s, kur taip pat rasta �moni? kaul?.
�iandien turime tik pasid�iaugti archeolog? R. Oli�ausko ir J. Bal?i?no �klaidomis�. Tai j? d?ka 1980 m. ekspedicijos metu kapinait?s gavo archeologini? objekt? �stog?� ir tod?l nebuvo visai sunaikintos.