Iš naujosios valdžios laukiama padorumo

Žmonės kalba

Vasario 27 d. baigėsi audringas rinkimų maratonas. Šiuo metu gyvename tarpuvaldžio laikotarpiu, kai nueinantiems mes neberūpime, o ateinantiesiems – dar nerūpime.
Dabar išrinktųjų dėmesys sutelktas į postus, į portfelius, į valdančiosios daugumos sudarymą. Ar rinkėjams vis dar rūpi tie, kuriems jie atidavė savo balsus? Ar tokių rinkimų rezultatų jie tikėjosi? Kokios valdančiosios daugumos jie norėtų ir ko tikisi iš naujosios valdžios?

-     Kadangi rinkimai vyko kaip niekad neskaidriai, tai didesnių gerų permainų tikėtis būtų naivu. Kai einantieji į valdžią meta tokius pinigus, tai, tikriausiai, juos tikisi ir susigrąžinti, ar ne? O kad vyko balsų pirkimas, jums paskys dažnas kaimietis. Tačiau dar liūdniau, jog kaimo žmogus nelabai ir domėjosi, kaip jo balsas keis situaciją, jo nedomina, kaip bus formuojama valdančioji dauguma.
Įvykius seka tik tie,  kurie turi nors kokį valdišką darbelį. Jie „buria“: išmes… neišmes… savus susodins… senus paliks…O paprasti kaimo žmonės sako, nėra jokio skirtumo kas valdys, nes paprastam žmogui geriau vis tiek nebus. Bet kaip gyventi be vilties? Todėl linkėkim, jog naujoji dauguma, kad ir kokios partijos ją besudarytų, ką nors gero nuveiktų ir dėl paprasto rajono žmogaus. Ir dar labailinkėčiau, kad kritika būtų atskirta nuo šmeižto, nes, prie valdžios lovio supuolus, tie du nesuderinami dalykai yra suplakami į vieną.

-     Politika – pats nešvariausias reikalas, o tokios temos – pačios nemaloniausios. Tik bėda, kad nuo to mes niekur negalime pabėgti. Pastarieji rinkimai kaip niekad buvo nešvarūs. Rinkėjai ko ne prievarta, akiplėšiškai buvo papirkinėjami. Ir žinot, kokią tai suformavo nuomonę -  jei už balsą duoda pinigus, tai juos reikia ir imti, nes tie pinigai yra ne duodančiojo asmeniniai, o kažkokie nešvarūs. Žmonės taip ir sakė: „Tik vogtus pinigus galima šitaip dalinti.“ Netiesa, jog žmonių nedomina ir porinkiminiai įvykiai. Net labai domina, tik tų įvykių rinkėjai įtakoti nebegali. Bet žmonės skambina, teiraujasi, kas su kuo obuoliauti eis, jiems rūpi, kas tapsrajono meru ir kitais rajono valdžios atstovais. Aš visada sakiau, jog Raseiniai yra didelis kaimas, kuriame visi vienas kitą pažįstame, vienaip ar kitaip esame vienas su kitu susiję, dažnai net giminės, todėl bet kokie įvykiai rajone yra visiems svarbūs, o ypač – kai jie susiję su aukščiausia rajono valdžia. Aš asmeniškai iš naujosios valdžios laukčiau paprasčiausio padorumo. Jei jo nestokos, tuomet viskas bus gerai.

-     Nieko gero nesitikiu. Būtų nai-vu ko nors tikėtis iš melagių, su nedorais kėslais prie valdžios lovio pripuolusių žmonių. Žinau, tuoj pat pasakysit, kad jie nesupuolė, o patys žmonės juos išrinko. Nė velnio mes patys nerinkome. Koks gali būti rinkimas, jei į akis visąlaik buvo meluojama. Kaimo žmonės dar yra dori ir labai patiklūs. Jei jiems „ačininkai“ sakė, jog su socialdemokratais neis į koaliciją, tai jie ir tikėjo, kad neis. O kas išėjo? Kitoms partijoms nė apsigraibyti nesuspėjus, jie pirmieji pas socdemus nupūtė ir į kompaniją pasikvietė. Mano galva, tai yra pati tikriausia rinkėjų išdavystė. Jei ši partija nebūtų melavusi savo rinkėjams dėl galimų draugysčių, dėl koalicijos partnerių, tai gal visai kitokie rinkimų rezultatai būtų buvę? Nežinau. Aišku, dar ne galutiniai rezultatai, bet pradžia buvo tokia, „Alio, Raseiniuose“ skaitėme. O apskritai tikrai esame runkeliai, jog vis dar nesusigaudome, kuo iš tikrųjų reikėtų tikėti, o valdžią turėsime tokią, kokios ir esame verti.

-     Labiausiai nenorėčiau, kad naujojoje kadencijoje pasikartotų ankstesnė praktika – valdžios vertimas neatbuvus kadencijos. Kol jie stumdosi prie valdžios lovio, paprastam žmogui labai blogai būna: nei pas ką nueisi, nei pasiklausi, kiekvienas savo išlikimu susirūpinęs. Kol jie savo reikalus pasitvarko, kenčia paprasti rajono gyventojai, paskui ateina kiti ir vėl tvarkosi… Ir kuo daugiau tokių, kaip jūs ten rašėt „gelbėtojų“, tuo mums blogiau. Jau ir dabar blogai. Šiandien su reikalais teko būti ne viename savivaldybės kabinete – visi tik ir šneka apie laukiančias permainas. Sako, vienas iš galimų rajono vedlių jau dabar pareiškęs, jog bus savivaldybėje „valymas“, jog seniūnus ar ne aštuonis pakeisiąs. Savivaldybėje žmonės ne apie darbą, o apie savo pačių išlikimą galvoja, ir tai yra blogai.

-     Nebeliko politikoje moralės, sveiko proto ir elementariausios atsakomybės, tai ir iš šios kadencijos ko nors gero tikėtis būtų naivu.
Aišku, mes neturime visos informacijos, kaip vyksta koalicijos formavimas, bet iš to, kiek girdime – nieko rimto. Man asmeniškai nepatinka R.Ačo partijos bičiuliavimasis su socialdemokratais. Aš nesakau, jog blogai tie socdemai, bet kodėl šnekėti viena, o daryti kita? Juk partija Tvarka ir teisingumas deklaravo, kad su socialdemokratais nesusidės. Kenstavičius jaunesnysis iškart po rinkimų kažkur pradingo. Teko girdėti, jog į Tailandą ilsėtis išvažiavo. Atleiskit, bet jei tai tiesa, tuomet pasielgta labiau nei vaikiškai, neatskingai. Dar vienas Ezopas Karalius… Pačiu atsakingiausiu momentu, per koalicijos formavimą, viską mesti ir išrūkti… Jei taip, tai tuomet – „nafik…“

-     Ko ten besitikėti? Kad tik nebūtų kaip Japonijoje, ir viskas bus gerai. Šiuo tarpuvaldžio laikotarpiu mane labiausiai erzina Remigijaus Ačo elgesys, kuris iškart save pasiskyrė meru. Girdi, arba mero postas, arba jis pasiliks Seime. Pasakykit, kas čia per diktatas? Ar toks diktatas iš viso galimas demokratėjančioje valstybėje bent jau moraliniu požiūriu? Kas tu per vienas, jei net postus savivaldybėje gali rinktis? Todėl, kad turi daugiau pinigų ir it kokioje prabangos prekių parduotuvėje iš lentynos pasirenki postą? Gal Dievo pateptasis? O gal vienas iš apaštalų? Sutinku, jog Ačo partija laimėjo daug balsų, berods, šešis, ar ne? Bet ir „Rasai“ tiek pat balsų turi, ir socdemai ne tuščiomis liko. Tai gal visi pirmiau sueitų, o paskui tartųsi, kuriam kuris postas turėtų atitekti, o ne taip, kaip dabar. Bet tokie dalykai, tikriausiai, tik Raseiniuose ir tegalimi. O kiti mūsų išrinkti „avinai“ su tuo taikstosi.

-     Kaip rinkome, taip ir turėsime.  Ar kam nors buvo paslaptis – perkami balsai? Pas mus pačius buvo atėjusi „surašinėtoja“, kuri už balsą, rodos, 30 litų siūlė, o 20 litų, sakė, jai liks. Kadangi nesirašiau, tai ir sumų nebepamenu, bet atsimenu, kad bendra balso kaina buvo 50 litų. Štai kokie pinigai vartosi. Iš pradžių nė nesupratau, kodėl tokie milžiniški pinigai išmetami dėl valdžios lovio. Nesupratau, matyt, todėl, kad tokių pinigų nesam matę. O paskui pagalvojom: pasiims vieną, kitą milijoninį projektuką, ir bemat visos išlaidos šimteriopai atsipirks. Iš to, kaip dabar vyksta daugumos sudarymas, kaip elgiasi mūsų išrinktieji (teko girdėti, jog vienam iš liūdesio dėl mažai gautų balsų daugiadienės prasidėjo), nieko gero nesitikiu.

Kalbino ir fotografavo Ugnė Timonytė