Iš sąstingio į laisvę, į džiugų siautulį

Kuo patraukli per Lietuvą nuaidėjusi, spalvomis mirganti, muzikos garsais įsiveržianti į baltą ramumą šventė? Užgavėnės. Šiemet, ypač šaltą viduržiemio dieną, į tylų, tuštoką Nemakščių miestelio centrą rinkosi žmonės, po įspūdingomis kaukėmis slėpdami tikrąjį save. Juokaudami, iškart pasiduodami šokdinančios muzikos ritmui, laukdami šventinio įspūdžio, kiek­vienas nusiteikęs pats prisidėti, linksmiau įkurti tą jaudinantį bruzdesį. Iš protėvių paveldėta tradicija, gaivinama šiandienos kūrybinės minties, vykusiai spalvinama kiekvieno dalyvio nuoširdžia improvizacija žiūrovams dovanojo ryškų, dinamišką reginį.

Štai liūdnam senberniui peršasi būrys norinčiųjų ištekėti. Kiek­viena kitokia: išvaizda, temperamentu, ryžto pasiekti savo tikslą laipsniu. Besilinksminanti šokėjų grupė savam būrelyje vos išlaiko norinčius pabėgti vyrus. Dainuojančių vaikų ratelis smagiu šokio žingsneliu bando įveikti besignaibantį šaltuką. Du garsiausi personažai įvairiais būdais matuoja savo jėgas. Jiems būtinai padeda grupės žiūrovų. Štai įspūdingi raiteliai, blynus tiesiai iš keptuvių susirinkusiesiems svaidančios šeimininkės, netikėtais mainais viliojanti išvaizdi moteriškė. Kad nei žiūrovai, nei šio spektaklio kūrėjai nesušaltų, karšto maisto kvapais ima vilioti šeimininkės. Patiekalų gausa! Rinkis mėgstamiausią. Kas pats savimi nepasirūpina, tam tiesiog į rankas paduodamas šiltas skanėstas. Neleidžia sušalti ir aplink aikštę liepsnojantys laužai. Pradeda pleškėti Morė, palydima šūksnių: ,,…bėk iš kiemo!“

Intensyvaus veiksmo kupina misterija baigiasi. Jos dalyvius ir žiūrovus į šią miestelio aikštę sukvietė kultūrinių renginių organizatorės Linos Andrulienės sukurtas scenarijus. Šaunu, kad tokį spektaklį nebūtina režisuoti – pakanka jo dalyviams keletu sakinių įvardinti pasirinkto personažo tikslą šioje visumoje. Kuo daugiau improvizacijos, savitumo! Tas scenarijus į kuriamą šventę subūrė kaimynus: Nemakščių bendruomenės žmones ir Martyno Mažvydo gimnazijos mokinius, Užkalnių bendruomenę ir Užkalnių dienos centro vaikus, Pašešuvio ir Mažosios Viduklės bendruomenes.

Iš tolimo istorinio laiko į mūsų dienas ateina ši šventė – protėvių kūrybinės minties paveldas, liudijantis, kaip siekta vaduotis iš vidinio sąstingio šaltyje, išvaryt tą šaltį, pasijusti laisvam, pasinerti į džiugų siautulį. Kasmet pakartojame tas išsilaisvinimo apeigas praturtindami naujomis detalėmis. Kiekvienas dalyvavęs randa ką parsinešti į savo kasdienybę, apmąstyti, įvertinti. Ir tikriausiai pajunta dėkingumą renginio sumanytojai, puikių kaukių kūrėjoms, personažus įkūnijusiems dalyviams, vaišes tiekusioms šeimininkėms.

Živilė Lembutienė