IŠDYKĖLIS MĖNULIS

Siųsti Versija spausdinimui

Jadvyga EVARTIENĖ

Naktį prabundu iš miego,
Kambary šviesu, šviesu.
Kas čia elektrą įžiebė?
Aš miegoti negaliu.

Miegui griežtai išsisklaidžius
Suprantu, iš kur šviesa.
Už langų mėnulis žvalgos,
Slankioja bute nakčia.

Debesis tolyn nuvaikė,
Dar pasikvietė žvaigždžių,
Išsišiepęs, tarsi vaikas,
Žaidė spinduliais šviesų.

Sukinėjo plikę šaltą,
Plačiom lūpom vaipės.
Merkė akį kreivą, baltą,
Ir po dangų dairės.

Tarsi šaukė: ,,Aš valdovas
Ir dangaus, ir debesų!
Žvaigždės mano palydovės,
Žais su manimi kartu!

Ar tau tinka, ar netinka,
Aš prikelsiu ir kvailiosiu.
O paskui žvaigždes surinksiu,
Gal ir aš eisiu miegoti?

Debesėliais užsiklosiu,
Dar aušrinę pakabinsiu
Ir ilgai, ramiai miegosiu,
Lauksiu, kolei tu nurimsi.”

Komentarų nėra