Išeinu

G.K.

Aš išeinu…Tikrai…Tikrai jau išeinu…
Man kojų nenuvalyt į kilimą prie durų…
Ar miestą palieku? Taip…palieku…
Štai pinigai…Nebereikės man jų…

O adresas? Lai būna paslaptis…
Ten rasi kelią…Bet vėliau…
Tik pro vartus ten eisi, ne duris,
Ir butas bus šiek tiek aukščiau…

Po marškiniais priglunda prie širdies
Ta vaikiška mirties rankutė…
Tu užtrenkei duris…Ir iš šalies
Nemirksinti tepažvelgė akutė…

Aš išeinu…iš ten, kur nebuvau…
Gyvenimą žalodamas peiliu…
Aš smaugiau jį ir vėlei gaivinau…
Dabar jau galas…Galas…Išeinu…

Bet ko gi taip išeit sunku?
Gal dėl tavęs? Ne…nemanau…
Tiesiog šituo Anapilio keliu
Aš vienas eiti taip bijau…

Pasauli mielas, viso gero…
Atleisk, jei ką…aš išėjau…
Ir nežvelgiau, kaip užsidaro
Tai, ką gyvybe vadinau…

Čia…vieniša…tamsu…ir…šalta…
Aš…vienas…sėdžiu…neeinu…
Žvelgiu…į…tamsumą…tą…baltą…
Ir…laukiu…nekviestų…svečių…