Įsibėgėja šilumos švaistymo sezonas

Siųsti Versija spausdinimui

Arūnas DAMBRAUSKAS

Jei žmogus parduotuvėje nusipirktų, sakykime, litrą aliejaus ir pakeliui į namus beveik ketvirtadalį jo išlaistytų, jis turbūt jaustų apmaudą. Jei tai pasikartotų kitą dieną, paskui dar kitą ir dar kitą, irtaip nuolat pusę metų? Taip beviltiškai aliejų laistantis plevėsa turbūt turėtų suabejoti savo sveiku protu ir apskritai sugebėjimu normaliai gyventi.
Tačiau panašiai Lietuvoje elgiasi šimtai tūkstančių žmonių, tiesą sakant, ne visai dėl savo kaltės, bet, greičiau, aplinkybių verčiami. Tik jie laisto ne aliejų, bet švaisto brangią šilumą.
Pavyzdžiui, centralizuotai šildant Raseinius patiriama iki 23 procentų šilumos nuostolių, kurie susidaro dėl kelių priežasčių. Nemažai šilumos išgaruoja susidėvėjusiuose magistraliniuose vamzdynuose. Kai kuriose atkarpose tie nuostoliai siekia net iki 30 procentų. Guostis galima nebent tuo, kad bendrovė „Raseinių šilumos tinklai“ kryptingai vykdo magistralių atnaujinimo programą ir iki kitų metų pabaigos ketina atnaujinti apie 50 procentų viso vamzdyno tinklo.
Kita priežastis, dėl ko švaistoma šiluma – susidėvėję daugiabučiai, kuriuose šiluma švilpte švilpia lauk pro nesandarius langus, duris, stogą ir sienas. Ypač tokia situacija apmaudi turėtų būti tiems, kurių tvarkingi butai yra šalia skylėtų ir netvarkingų kaimynų butų. Kodėl tvarkingų butų savininkai turėtų apmokėti dalį sąskaitų tų, kurie švaisto šilumą per langus?
Teigiama, jog dėl vartotojų kaltės veltui prapuola apie 17 procentų šilumos. Tiesa, žodis, „veltui“ čia nelabai tinka, nes žmonės turi susimokėti ir už prapuolusią šilumą.Tokia situacija ir verčia labai rimtai svarstyti apie daugiabučių namų renovavimo galimybes. Atrodo, kad renovavimo rezultatai yra labai viliojantys.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, tinkamai atnaujinto 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas per mėnesį kainuoja apie 150 litų, o tokio pat ploto buto nerenovuotame name šildymo kaina – apie 750 litų. Be to, priduriama, kad už 8 tūkst. litų renovuotas butas pabrangsta apie 30 tūks. litų.
Tokie skaičiavimai atrodo labai patrauklūs. Bet ar jie patikimi? Juk žinoma, kad Vyriausybė skyrė 35 mln. litų daugiabučių modernizavimui skatinti, viešinti ir administruoti. Tad gali būti, kad išskirtiniai pavyzdžiai pateikiami kaip tipiniai ir taip siekiama įgyvendinti viešinimo programą, kuriai, kaip matome, skirtos milžiniškos lėšos.  Beje, paskaičiuota, kad už 35 mln. litų galima būtų atnaujinti kelias dešimtis susidėvėjusių daugiabučių. Deja, tai būtų tik katino ašaros, nes Lietuvoje yra 28 tūkst. daugiabučių, kuriuos reikėtų atnaujinti. Tačiau, kaip pradėti daugiabučių atnaujinimą, jei visiems labai stinga lėšų? „Situaciją komplikuoja tai, kad gyventojai turi labai nedaug lėšų savo gyvenamųjų namų
būklei gerinti“, – savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ direktorius Antanas Valantinas. Pinigų vos pakanka tik skubiausio remonto reikalaujančioms vietoms – ten, kur kiauras stogas, kur atsiranda gyventojų saugumui pavojingi defektai.
Daugeliui gyventojų pasiūlymas kaupti renovavimui skirtą fondą ir imti paskolą iš banko gali atrodyti panašus į pasiūlymą nusipirkti brangius kailinius, kai net pirštinėms pinigų ne visada pakanka. Tauragėje, Prezidento gatvėje esančio namo patirtis rodo, kad nepakanka apšiltinti vien tiktai sienas. Architektams ir statybininkams skirtame žurnale buvo rašoma, kad 40 butų namui Tauragėje atnaujinti būtini dokumentai pradėti tvarkyti 2006 metais, tais pačiais metais pradėtas kaupti pradinis įnašas, priimtas sprendimas imti paskolą iš banko. Energijos taupymo efektą gyventojai pajuto jau kitą sezoną. Teigiama, kad apšiltintos pastato sienos sąskaitas už šildymą sumažino du kartus. Tačiau namo bendrijos vadovai tikina, kad svarbu šiltinti ne tik sienas, bet ir stogą bei pamatus, pagal šiuolaikinius reikalavimus atnaujinti šilumos punktą, pakeisti elektros vamzdynus, sutvarkyti elektros skydines, tuomet efektas bus dar didesnis.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis kaip alternatyvią renovavimo schemą yra pasiūlęs tokį modelį – daugiabučiai renovuojami valstybės sąskaita, o gyventojai, jau renovavus namą, už energetinių išteklių panaudojimą moka tiek pat, kaip ir prieš renovaciją. Tokiu būdu gyventojų mokama suma pamažu padengtų renovacijos kaštus.
Metodų, kaip pažaboti šilumos švaistymą yra pasiūlę ir patys šilumos tiekėjai.
Pavyzdžiui, manoma, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų patvirtinti šilumos paskirstymo metodiką, kad butams, kurių balkonai įstiklinti,  sutvarkyti langai ir laiptinių durys, paskirstant šilumą šildymui pagal plotą būtų taikomas mažesnis šilumos skaičiavimo koeficientas.
Tačiau visa tai kol kas – tik mokslinės teorijos, kurių įgyvendinimas atrodo labai komplikuotas, nes, kaip rodo ne per seniausiai atlikta apklausa, renovavimo programa Lietuvoje atrodo sukompromituota.
Savaitraščio „Veidas“ užsakyto tyrimo duomenimis,  tik 5,4 proc.didžiųjų miestų gyventojų mano, kad kitąmet prasidės proveržis ir daugiabučių namų renovacija taps masinė, 93,4 proc. į prioritetinį Vyriausybės projektą žvelgia skeptiškai. 26,2 proc. mano, kad ši programa jau visiškai sužlugdyta. 28,4 proc. teigia, kad masiškai daugiabučiai namai bus pradėti renovuoti tik valdžiai ar Europos Sąjungai skyrus daugiau lėšų, o 38,8 proc. įsitikinę, kad didesnių permainų galima laukti tik tuomet, kai daugiabučiai namai ims griūti. Respondentų pasiteiravus, ar jie patenkinti dabartine savo gyvenamųjų būstų kokybe, paaiškėjo, kad tokių yra 17,4 proc., iš dalies ja patenkinti 43,2 proc. apklaustųjų. 36,8 tvirtino, jog yra nepatenkinti savo būsto kokybe.
Gurkšnojant redakcijoje arbatą, vienas kolega juokais pasiūlė išeitį, kaip būtų galima panaudoti bent dalį šiluminėse trasose iššvaistomos šiluminės energijos. Rajono taryba tose vietose, kur nuo šiluminių trasų net sniegas ištirpsta, galėtų leisti keisti žemės naudojimo paskirtį ir statyti čia šiltnamius, kurie nuolat ir nemokamai būtų aprūpinami brangia šiluma. Ypač tai paranku būtų Šiluvos mokyklai, prie kurios esanti šilumos magistralė vadinama nuostolingiausia rajone, nes dėl vietovės ypatumų yra nutiesta pačiame žemės paviršiuje.
Pastačiusi ant nuolat kaitinamos žemės šiltnamį, mokyklą turėtų ir šviežių daržovių atsargas ir neblogą darbinio auklėjimo bazę.
Aišku, tokie juokai gali tik trumpam padėti užmiršti pakankamai dramatišką situaciją šilumos tiekėjų ir jos vartotojų ūkyje. Atėjus šildymo sąskaitoms, noras pokštauti bematant išgaruoja ir vėl, norom nenorom, esame priversti galvoti, kaip atsikratyti  švaistūniško šilumos vartojimo.

Komentarų nėra