?sib?g?ja ilumos vaistymo sezonas
Ar?nas DAMBRAUSKAS
Jei mogus parduotuv?je nusipirkt?, sakykime, litr? aliejaus ir pakeliui ? namus beveik ketvirtadal? jo ilaistyt?, jis turb?t jaust? apmaud?. Jei tai pasikartot? kit? dien?, paskui dar kit? ir dar kit?, irtaip nuolat pus? met?? Taip beviltikai aliej? laistantis plev?sa turb?t tur?t? suabejoti savo sveiku protu ir apskritai sugeb?jimu normaliai gyventi.
Ta?iau panaiai Lietuvoje elgiasi imtai t?kstan?i? moni?, ties? sakant, ne visai d?l savo kalt?s, bet, grei?iau, aplinkybi? ver?iami. Tik jie laisto ne aliej?, bet vaisto brangi? ilum?.
Pavyzdiui, centralizuotai ildant Raseinius patiriama iki 23 procent? ilumos nuostoli?, kurie susidaro d?l keli? prieas?i?. Nemaai ilumos igaruoja susid?v?jusiuose magistraliniuose vamzdynuose. Kai kuriose atkarpose tie nuostoliai siekia net iki 30 procent?. Guostis galima nebent tuo, kad bendrov? Raseini? ilumos tinklai kryptingai vykdo magistrali? atnaujinimo program? ir iki kit? met? pabaigos ketina atnaujinti apie 50 procent? viso vamzdyno tinklo.
Kita prieastis, d?l ko vaistoma iluma susid?v?j? daugiabu?iai, kuriuose iluma vilpte vilpia lauk pro nesandarius langus, duris, stog? ir sienas. Ypa? tokia situacija apmaudi tur?t? b?ti tiems, kuri? tvarkingi butai yra alia skyl?t? ir netvarking? kaimyn? but?. Kod?l tvarking? but? savininkai tur?t? apmok?ti dal? s?skait? t?, kurie vaisto ilum? per langus?
Teigiama, jog d?l vartotoj? kalt?s veltui prapuola apie 17 procent? ilumos. Tiesa, odis, veltui ?ia nelabai tinka, nes mon?s turi susimok?ti ir u prapuolusi? ilum?.Tokia situacija ir ver?ia labai rimtai svarstyti apie daugiabu?i? nam? renovavimo galimybes. Atrodo, kad renovavimo rezultatai yra labai viliojantys.
Lietuvos ilumos tiek?j? asociacijos duomenimis, tinkamai atnaujinto 60 kvadratini? metr? ploto buto ildymas per m?nes? kainuoja apie 150 lit?, o tokio pat ploto buto nerenovuotame name ildymo kaina apie 750 lit?. Be to, priduriama, kad u 8 t?kst. lit? renovuotas butas pabrangsta apie 30 t?ks. lit?.
Tokie skai?iavimai atrodo labai patraukl?s. Bet ar jie patikimi? Juk inoma, kad Vyriausyb? skyr? 35 mln. lit? daugiabu?i? modernizavimui skatinti, vieinti ir administruoti. Tad gali b?ti, kad iskirtiniai pavyzdiai pateikiami kaip tipiniai ir taip siekiama ?gyvendinti vieinimo program?, kuriai, kaip matome, skirtos milinikos l?os. Beje, paskai?iuota, kad u 35 mln. lit? galima b?t? atnaujinti kelias deimtis susid?v?jusi? daugiabu?i?. Deja, tai b?t? tik katino aaros, nes Lietuvoje yra 28 t?kst. daugiabu?i?, kuriuos reik?t? atnaujinti. Ta?iau, kaip prad?ti daugiabu?i? atnaujinim?, jei visiems labai stinga l??? Situacij? komplikuoja tai, kad gyventojai turi labai nedaug l?? savo gyvenam?j? nam?
b?klei gerinti, savaitra?iui Alio, Raseiniai sak? savivaldyb?s ?mon?s Raseini? but? ?kis direktorius Antanas Valantinas. Pinig? vos pakanka tik skubiausio remonto reikalaujan?ioms vietoms ten, kur kiauras stogas, kur atsiranda gyventoj? saugumui pavojingi defektai.
Daugeliui gyventoj? pasi?lymas kaupti renovavimui skirt? fond? ir imti paskol? i banko gali atrodyti panaus ? pasi?lym? nusipirkti brangius kailinius, kai net pirtin?ms pinig? ne visada pakanka. Taurag?je, Prezidento gatv?je esan?io namo patirtis rodo, kad nepakanka apiltinti vien tiktai sienas. Architektams ir statybininkams skirtame urnale buvo raoma, kad 40 but? namui Taurag?je atnaujinti b?tini dokumentai prad?ti tvarkyti 2006 metais, tais pa?iais metais prad?tas kaupti pradinis ?naas, priimtas sprendimas imti paskol? i banko. Energijos taupymo efekt? gyventojai pajuto jau kit? sezon?. Teigiama, kad apiltintos pastato sienos s?skaitas u ildym? sumaino du kartus. Ta?iau namo bendrijos vadovai tikina, kad svarbu iltinti ne tik sienas, bet ir stog? bei pamatus, pagal iuolaikinius reikalavimus atnaujinti ilumos punkt?, pakeisti elektros vamzdynus, sutvarkyti elektros skydines, tuomet efektas bus dar didesnis.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis kaip alternatyvi? renovavimo schem? yra pasi?l?s tok? model? daugiabu?iai renovuojami valstyb?s s?skaita, o gyventojai, jau renovavus nam?, u energetini? itekli? panaudojim? moka tiek pat, kaip ir prie renovacij?. Tokiu b?du gyventoj? mokama suma pamau padengt? renovacijos katus.
Metod?, kaip paaboti ilumos vaistym? yra pasi?l? ir patys ilumos tiek?jai.
Pavyzdiui, manoma, jog Valstybin? kain? ir energetikos kontrol?s komisija tur?t? patvirtinti ilumos paskirstymo metodik?, kad butams, kuri? balkonai ?stiklinti, sutvarkyti langai ir laiptini? durys, paskirstant ilum? ildymui pagal plot? b?t? taikomas maesnis ilumos skai?iavimo koeficientas.
Ta?iau visa tai kol kas tik mokslin?s teorijos, kuri? ?gyvendinimas atrodo labai komplikuotas, nes, kaip rodo ne per seniausiai atlikta apklausa, renovavimo programa Lietuvoje atrodo sukompromituota.
Savaitra?io Veidas usakyto tyrimo duomenimis, tik 5,4 proc.didi?j? miest? gyventoj? mano, kad kit?met prasid?s proveris ir daugiabu?i? nam? renovacija taps masin?, 93,4 proc. ? prioritetin? Vyriausyb?s projekt? velgia skeptikai. 26,2 proc. mano, kad i programa jau visikai sulugdyta. 28,4 proc. teigia, kad masikai daugiabu?iai namai bus prad?ti renovuoti tik valdiai ar Europos S?jungai skyrus daugiau l??, o 38,8 proc. ?sitikin?, kad didesni? permain? galima laukti tik tuomet, kai daugiabu?iai namai ims gri?ti. Respondent? pasiteiravus, ar jie patenkinti dabartine savo gyvenam?j? b?st? kokybe, paaik?jo, kad toki? yra 17,4 proc., i dalies ja patenkinti 43,2 proc. apklaust?j?. 36,8 tvirtino, jog yra nepatenkinti savo b?sto kokybe.
Gurknojant redakcijoje arbat?, vienas kolega juokais pasi?l? ieit?, kaip b?t? galima panaudoti bent dal? ilumin?se trasose ivaistomos ilumin?s energijos. Rajono taryba tose vietose, kur nuo ilumini? tras? net sniegas itirpsta, gal?t? leisti keisti em?s naudojimo paskirt? ir statyti ?ia iltnamius, kurie nuolat ir nemokamai b?t? apr?pinami brangia iluma. Ypa? tai paranku b?t? iluvos mokyklai, prie kurios esanti ilumos magistral? vadinama nuostolingiausia rajone, nes d?l vietov?s ypatum? yra nutiesta pa?iame em?s paviriuje.
Pasta?iusi ant nuolat kaitinamos em?s iltnam?, mokykl? tur?t? ir viei? darovi? atsargas ir neblog? darbinio aukl?jimo baz?.
Aiku, tokie juokai gali tik trumpam pad?ti umirti pakankamai dramatik? situacij? ilumos tiek?j? ir jos vartotoj? ?kyje. At?jus ildymo s?skaitoms, noras poktauti bematant igaruoja ir v?l, norom nenorom, esame priversti galvoti, kaip atsikratyti vaist?niko ilumos vartojimo.
