Įsimintini potyriai greta, Lietuvoje

Versija spausdinimui

Kasmet vis dažniau tenka keliauti, vesti ekskursijas po Lietuvą. Ariogalos seniūnijos kaimų bendruomenės laukė tinkamos dienos savo pramogai – pažintinei kelionei į Kėdainių kraštą. Ir tikrai – rugsėjo pabaiga, kai jau nudirbti visi darbai, šiltas vasariškas oras, tam tinkamiausias laikas. Todėl Tarptautinę turizmo dieną paminėjome lankydami Kėdainių krašto įžymybes.
Vos išvykę iš Ariogalos autobuse vedėme saugaus eismo viktoriną „Būk saugus kelyje“. Pasitikrinome, ar prisimename kelio ženklus, ar mokame atpažinti skiriamosios juostos, automagistralės, dviračių takų ir šviesoforo signalų ženklus ir garsus. Prisiminėme ir geležinkelio pervažos ženklus. Viktoriną laimėjo Butkiškės kaimų bendruomenės pirmininkas Linas Bielskis ir Ariogalos seniūnijos seniūnė Ligita Žebelienė.
Pirmiausia aplankėme Kėdainių senamiestį, susipažinome su Radvilų palikimu, lankėmės reformatų bažnyčioje, džiaugėmės kruopščiai surinkta ir saugoma miesto istorija. Tik turintis sutvarkytą senamiestį miestas gali įdomiai pristatyti savo istoriją. Tą padarė gidė Edita. Grožėjomės atkurtomis Rinkos aikštėmis, sinagogomis, bažnyčiomis, gražiai sutvarkytomis gatvėmis, pastatais.
Pagal mano, kaip lydėjusios gidės, programą mūsų keliai pasuko Tėvo Stanislovo – Mykolo Algirdo Dobrovolskio paliktais ryškiais pėdsakais. Rugsėjo mėnesį minimas Tėvo Stanislovo 105-asis gimtadienis. Tai buvo neeilinė asmenybė, išskirtinis dvasininkas, žmogus, dar savo gyvenimo metais tapęs legenda. Važiuodami į Paberžę, prisiminėme jo kunigavimą Raseinių rajono Butkiškės (Linas Bielskis) ir Milašaičių (Romanas Daujotas) bažnyčiose.
Paberžėje gidė Alina nukėlė mus į tą laiką, kai čia Tėvas Stanislovas gyveno ir kunigavo. Dar ir dabar čia jaučiama jo ramybė, meilė žmonėms, nuoširdumas, gyvas žodis. „Įamžintas jo buvimas, kuris peržengia žmogaus ribas ir atveria jo sielos rankomis sukurtą unikalios Paberžės vietovės fenomeną“, – rašė menotyrininkė, mokslų daktarė Jūratė Tutlytė.
Prie kapo uždegėme žvakelę, pasimeldėme bažnytėlėje, akimis glostydami Svirskio kryžius, stacijas, kitus išsaugotus meno kūrinius. Džiaugėmės matydami naujai sutvarkytą bažnytinių liturginių rūbų kolekciją, surinktus kaltinius kryžius, tvoreles. Apsilankėme Šilingo dvare, kur įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus.
Keliaudami Tėvo Stanislovo keliais pažintinę kelionę baigėme Dotnuvoje – čia jis daug metų kunigavo. Visur bažnyčioje ir vienuolyne jaučiamas jo buvimas ir kruopščiai saugomos relikvijos. Klausėmės Tėvo Stanislovo balso. Šiame komplekse mus vedžiojo bendruomenės narė Danguolė – puiki kraštotyrininkė, gera pasakotoja, džiaugėmės susipažinę, nes ji kilusi iš Ariogalos.
Kelionė buvo puiki, pasakiškas oras, bendrystė, soti „Raganės virtinukų“edukacija tik patvirtina Tėvo Stanislovo žodžius: „Tik ramybės dvasia sukuria iš chaoso harmoniją, iš ašarų – džiaugsmą.“
Gražina Pečkaitienė,
gidė

Komentarų nėra